Šv. Pranciškus, Cigoli, 1699 m. Wikipedia.org nuotrauka

Šv. Pranciškus Asyžietis – populiarus ir mylimas Lietuvoje. Tik ar užtektinai pažįstamas? Knygose apie jį dažniau rasime saldų šaržą nei sužinosime apie labai radikalų ir sunkiai suprantamą jo pasirinktą šventumo kelią. Tad ką apie šv. Pranciškų galime perskaityti lietuviškai?

„Šventojo Pranciškaus žiedeliai“ (iš anglų k. vertė Rūta Alminienė, Nida Norkūnienė, Tyto alba, 2009) – matyt, žinomiausia ir populiariausia knyga apie šv. Pranciškų. Joje rasite ryškiausius viduramžių pasakojimus, nuotaikingus Asyžiaus neturtėlio ir jo bičiulių nutikimus, pirmuosius Mažesniųjų brolių ordino gyvavimo dešimtmečius. Nors, Žiedeliai šiuolaikiniam žmogui gali pasirodyti naivoki ar pernelyg nutolę nuo realybės, bet tai puikus įvadas į šio neįtikėtino šventojo gyvenimą. Naujai į šv. Pranciškų padės pažiūrėti ir kun. Juliaus Sasnausko įvadinis tekstas. Vien ko vertas  šv. Pranciškaus ir hipių palyginimas!

Gilbert Keith Chesterton „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“ (iš anglų k. vertė Andrius Navickas, Aštuntoji diena, 2014) – gana išskirtinė šv. Pranciškaus biografijos interpretacija. Chestertono gerbėjai džiūgaus dėl žaismingo stiliaus ir daugybės kalambūrų, dėmesio dabarties kontekstui, ypatingo Vakarų kultūros išmanymo ir skaitytojui paliktos erdvės svarstyti, ką reiškia būti krikščioniu. Žavus Chestertono rašymo būdas nuolat užklausti – o apie ką mes kalbame, kuriame požiūrio taške esame. Jis nuolat svarsto, kaip iš tiesų aprašyti šio šventojo gyvenimą. Chestertonas pasirenka būti prašalaičiu ir aprašyti šv. Pranciškaus gyvenimą kaip trubadūro – beviltiškai įsimylėjusio ir tvirto dėl savo pasirinkimo. Netikėta?!

Felix Timmermans „Šventojo Pranciškaus arfa“ (iš nyderlandų k. vertė Antanas Gailius, Magnificat leidiniai, 2017) – pirmiausia tai romanas, bet skaitytojai neturėtų nusigąsti. Romanų apie šv. Pranciškų būta ne vieno. Matyt, žymiausias – Nikos Kazantzakio „Dievo neturtėlis“. Timmermanso romanas labai gyvas ir nuotaikingas. Jame skaitytojas keliauja paskui audinių pirklio sūnų Asyžiaus gatvėmis ir aplinkiniais kalnais taip gyvai ir autentiškai, kad jaučiasi patekęs į patį įvykių sūkurį ir vaikštąs drauge su Pranciškaus broliais. Romanas nestokoja humoro ir patiks visiems, išsiilgusiems nuotykių!

„Trijų draugų legenda“ (iš lotynų k. vertė Ona Daukšienė, Katalikų pasaulio leidiniai, 2016) papildo senokai išleistą Tomo Celaniečio legendą „Šventojo Pranciškaus pirmasis gyvenimas“. Joje pateikta išsami ir autentiška šv. Pranciškaus biografija, parašyta remiantis jo draugų – trijų brolių Leono, Rufino ir Angelo – pasakojimais. Jie netgi palaidoti Asyžiuje šalia šventojo! Tai Pranciškoniškųjų šaltinių klasika.

Herman Hesse „Pranciškus Asyžietis: monografija“ (iš vokiečių k. vertė Zigmantas Ardickas, Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolynas, 2007) – šitą knygą į rankas paėmiau iš smalsumo. Ją bus sunku rasti ar įsigyti. Net ir ne kiekviena biblioteka turi jos egzempliorių. Visgi ko galima tikėtis iš estetikos, moralės, beprotybės ir ištrūkimo iš visuomenes temas nuolat gvildenančio autoriaus teksto? Šv. Pranciškus Asyžietis buvo Hessa’s jaunystės herojus ir pavyzdys. Knygoje jis tampa pagrindiniu veikėju, prabylančiu vaikišku berniuko balsu, o vėliau autorius biografijos, legendų pavidalu pristato šį šventąjį ir jo veiklą. Kiek keista, kad veikalas pavadintas monografija. Na, tikrai plėtojama viena tema, bet moksliniu veikalu to nepavadinsi. Veikiau asmenine ir įdomiai parašyta biografine interpretacija.

Casey Cole OFM „Pašaukimas. Kas nutinka pasakius Dievui „Taip“ (iš anglų k. vertė Dovilė Čitavičiūtė, Magnificat leidiniai, 2018) – tai jauno pranciškono, o nuo šių metų vasaros ir kunigo pasakojimas apie krikščionį šiuolaikiniame pasaulyje. Knygoje atvirai, kartais kiek naiviai br. Casey pasakoja apie gyvenimo pranciškonų bendruomenėje principus, įsimylėjimą ir neturtą bei buvimą mažesniuoju gyvenant viename didžiausių ordinų vienoje turtingiausių šalių. Nors knyga neretai sulaukia skepsio, – ką jaunas nepatyręs vaikinas iš JAV man gali papasakoti, – bet jo asmeniška ir labai šiuolaikiška kalba prabils apie kiekvienam mūsų aktualų krikščionišką pašaukimą. Autorių galima sekti ir jutube, feisbuke ir asmeniniam tinklaraštyje https://breakinginthehabit.org. Rekomenduoju visiems ieškantiems ir norintiems nepasiklysti šiuolaikinėse medijose!

„Brolio Jordano kronika“ (iš lotynų k. vertė Ona Daukšienė, Katalikų pasaulio leidiniai, 2019) – dar viena knyga iš Pranciškoniškųjų šaltinių serijos. Joje kalbama apie Mažesniųjų brolių ordino tęstinumą ir misijas Vokietijoje. Leidėjai šią knygą pavadino prisiminimais ir istorijos gurkšniu. Br. Jordanas – šv. Pranciškaus amžininkas, pirmos jo brolių kartos narys –  nuotaikingai ir gana išsamiai pasakoja apie  to meto pranciškonų gyvenimą ir apaštalavimą. Knygoje kalbama ne tik apie šv. Pranciškų, bet naujas evangelizavimo galimybes. Jos gale pateiktas vertingas ir išsamus komentaras, sąvokų žodynėlis, chronologija. Patiks norintiems išsamiau susipažinti su Mažesniųjų brolių ordino istorija, jo dvasingumu.

„Vilkiaus nuotykiai. Turnyras“, IV knyga (iš prancūzų k. vertė Ilona Valujevičienė, Magnificat vaikams, 2018) – smagi ir, matyt, vienintelė lietuviškai knygelė vaikams apie šv. Pranciškų. Tai dvasinės literatūros mažiesiems klasika! Joje komiksų forma, kuriuos lietuvių skaitytojai pamažu atranda, pasakojama apie našlaitį Vilkių ir jo nuotykius viduramžių Italijoje su šv. Pranciškumi. Kiekvienos knygos gale skaitytojai ras dainą su natomis, kad ir patys galėtų kaip Vilkius linksmintis. Iki šiol yra pasirodžiusios keturios šios serijos dalys. Tikėkimės, kad likusios septynios dalys irgi bus išverstos. 

Šios knygos skirtingos, bet daugelis jų – grožiniai kūriniai apie šv. Pranciškų ar pranciškonišką dvasingumą. Išskyrus, Žiedelius ar keletą knygų iš Pranciškoniškųjų šaltinių. Ko trūksta, kad solidi biografinė ar teologinė knyga apie šv. Pranciškų mus pasiektų dažniau? Galbūt jau laikas pakartotinai išleisti šv. Pranciškaus raštus, Celaniečio biografiją apie šv. Pranciškų ar  klasikinę Antano Maceinos „Saulės giesmę“? Būtinai dėmesio reikėtų skirti ir šv. Klarai. Jos Laiškų, Regulos ir Testamento knyga jau tapo bibliografine retenybe. O gal kažką naujo iš Pranciškoniškųjų šaltinių? Juk pranciškoniško dvasingumo gerbėjų nemažėja. Ar ne?