Pixabay.com nuotrauka

Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
    Jis jiems sakė: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
    Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: 'Ramybė šiems namams!' Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,– sugrįš pas jus. Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio.
    Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: 'Jums prisiartino Dievo karalystė!'
    O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: 'Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!'
    Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui“.

Skaitiniai E1 (369)

Neh 8, 1–4a. 5b–6. 8–12: Ezdras atskleidė Įstatymo knygą ir pašlovino Viešpatį; visi atsiliepė: „Amen, amen!“

Ps 19, 8. 9. 10. 11. P.: Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis.


Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Jėzus siūlo savo mokiniams didelį iššūkį – kad ir kur nueitų, atnešti savo turimą ramybę. Nerimaujame dėl daugelio dalykų, ir dažnai įtampa tampa pagrindiniu dienos akcentu – juk labai daug reikia nuveikti, ir tai natūralu. Taip pat dažnai kalbame apie pervargimą, persitempimą – dėl skubos, darbų gausos kylantį ramybės, o tada ir prasmės praradimą.

Jėzus siūlo dalintis ramybe, kurią gauname iš Jo – jos nesukuriame, neužgyvename patys – ji išsiskleidžia santykyje su Dievu, pasitikėjime ir patikėjime Jam kiekvienos dienos, visų reikalų, rūpesčių, situacijų. Dėl to neišnyksta problemos, sudėtingos situacijos – iš santykio su Dievu kinta mūsų požiūris ir buvimas. Ir ta ramybės patirtimi esame kviečiami dalintis – ten, kur einame, su tais, kuriuos sutinkame, esame kviečiami būti galimybe išsiskleisti Dievo ramybei, žinojimui, jog Jo meilė laiduoja saugumą ir jokios nesėkmės to nekeičia.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai