Unsplash.com nuotrauka

 Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“.
    O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.
   Tuomet Jėzus pradžiugo Šventąja Dvasia ir prabilo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus panorės apreikšti“.
   Atsigręžęs vien tiktai į mokinius, jis tarė: „Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite. Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.

Skaitiniai E1 (374)

Bar 4, 5–12. 27–29: Tasai, kuris atsiuntė jums nelaimę, atneš jums ir džiaugsmą

Ps 69, 33–35. 36–37. P.: Beturčius Viešpats girdi.


Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Jėzus sako, kad Jo mokiniai yra palaiminti dėl to, ką mato ir girdi. Kartais juk norisi matyti ir daryti didelius ženklus, stebuklus, įspūdingus darbus. Kartais sunku leistis būti palaimintam kasdienybėje: kasdieniais darbais, susitikimais, reikalais. Sunku ir atpažinti tą palaiminimą konfliktuose, iššūkiuose, savo ribotumo pasireiškimuose.

O vis dėlto – mes tikrai palaiminti. Pirmiausia galimybe matyti Dievo veikimą mūsų ir kitų gyvenimuose, matyti kaitą, Jo ištikimą mylėjimą. Matyti ir atsiliepti taip, kad Jo palaiminimas tikrai išsiskleistų ir kad aš tapčiau kitiems palaiminimu. Kuo šiandien yra palaimintas mano gyvenimas? Ir kaip šiandien Dievas kitus palaimina manimi?

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai