Laukdami pasirodančių naujų romanų ir ne tik jų, o naujienų iki Kalėdų sulauksite dar ne vienos, apsižiūrėkite, ar nesate praleidę vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį išleistų knygų – talentingų lietuvių autorių debiutų, ironiškojo Herkaus Kunčiaus romano, išpažintinės Gintaro Bleizgio knygos, lietuvių skaitytojų pamėgtos švedės Lenos Andersson kūrinio. Žinome, kad nekantriai lauksite britės Ali Smith, australo Trento Daltono romanų ir Juozo Baltušio dienoraščių II tomo. Kad neliktų nepastebėtų kūrinių, siūlome patogią knygų atmintinę.

Ką skaityti?

Narius Kairys „Toliau nei vandenynas“

Ką reiškia laukti, net kai nėra kelio atgal

Debiutiniame romane pasakojama istorija apie jaunuolį, kuris leidžiasi į piligriminę kelionę pėsčiomis. Palikęs gimtąjį miestą ir mylimą žmogų, jis keliauja autostopu ar su padirbtais traukinių bilietais į Europos pietus. Kankinamas abejonių ir baimių, sutikdamas įvairių žmonių, klausydamas jų istorijų, kartais pajusdamas gyvenimo pilnatvę ir pamažu suvokdamas, ką reiškia eiti viena koja žeme, o kita – dangumi. Pasak autoriaus, ši knyga „apie apie tai, ką reiškia laukti mylimo žmogaus, kuris iškeliavo ir prapuolė kaip į vandenį.“

Narius Kairys – rašytojas, kino kritikas, žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojas, literatūrologas, dėstytojas, vertėjas.

Herkus Kunčius „Geležinė Stalino pirštinė“

Tikroji budelio iš Veiverių istorija

Ironiško romano ašis – Nikolajaus Ježovo (1895–1940) gyvenimas ir karjera, prasidėjusi Lietuvoje ir dramatiškai pasibaigusi Lubiankos kalėjime Maskvoje. Istorinių įvykių fone veikia Leninas, Stalinas, Kalininas, Molotovas, Jagoda, Dzeržinskis ir prie komunizmo statybų prisidėję lietuviai – Uborevičius, Putna, Vareikis, Aleksa-Angarietis ir Mickevičius-Kapsukas. Romane aprėpiamas laikotarpis – nuo Ježovo gimimo Veiveriuose iki 1940 metų, kai svarbiausias Stalino represijų inžinierius pats tapo stalinizmo auka.

Herkus Kunčius – žymus prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas produktyviausių ir skandalingiausių lietuvių rašytojų, daugelio literatūrinių premijų laureatas.

Gintaras Bleizgys „Sūpavimas“

Įveikti pasaulį ir laiką

Naująjį Gintaro Bleizgio kūrinį galima pavadinti beveik dienoraščiais: atviros išpažintys, asmeninio gyvenimo detalės greta socialinių, politinių ir kultūrinių įvykių apmąstymų. Buitiniai nutikimai ir filosofinės įžvalgos. Pasak knygos autoriaus, nepaisant mumyse glūdinčios tamsos, turime įveikti pasaulį, laiką – ir būti.

Gintaras Bleizgys – dvylikos poezijos knygų, dviejų esė rinkinių ir romano autorius, apdovanotas Jotvingių, Jurgos Ivanauskaitės, Antano Miškinio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir kitomis literatūrinėmis premijomis. 

Lena Andersson „Svėjos sūnus“

Knyga apie drąsą likti savimi, išminties kupina šeimos kronika

Garsios švedų rašytojos romanas – tai knyga apie drąsą išlikti savimi ir apie savirealizaciją. Ko gi tam reikia – stiprios valstybės, pilietinės visuomenės, pasitikėjimo, vidinės jėgos? Paieškokime atsakymų drauge.

Lena Andersson lietuvių skaitytojams jau pažįstama iš 2017-ųjų Vilniaus knygų mugės bei romanų „Estera. Romanas apie meilę“ ir „Be įsipareigojimų“. Švedų žurnalistė ir rašytoja – aštuonių romanų autorė. Ji gilinasi į moters psichologiją ir lyčių santykius. Po romanų apie Esterą, Švedijoje ji laikoma geriausia meilės temos eksperte, bet jos romanai neturi nieko bendro su romantiškomis istorijomis ar svajonių knygomis. 

Vladas Rožėnas „Viskas gerai, aš dar jaunas“

Intriguojantis debiutas

Kasmetiniame „Pirmosios knygos“ konkurse, kurį skelbia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m. Vladas Rožėnas laimėjo pirmąją vietą prozos kategorijoje. Pagrindinis romano veikėjas Robertas, išgirdęs savo scenarijaus kritiką, užsimano susivynioti į antklodę ir niekada nebeišlįsti iš namų. Bet netrukus jis susizgrimba: kas jis, nevykėlis? Jei tik turėtų laiko, parašytų šedevrą. Jis ir parašys šedevrą!

Knygos redaktorė rašytoja Renata Šerelytė – apie PK laureato knygą: „Pastarųjų metų PK kontekste jis išsiskiria intriguojančia kompozicija ir tema: pagrindinis veikėjas rašo scenarijų, ir ši jo veikla virsta absurdišku procesu, kai nebeaišku, ar veikėjas valdo scenarijų, ar scenarijus jį, galiausiai – ar šis procesas išties vyko.“

Vladas Rožėnas – kino kritikas, vienas iš žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojų.

Ko tikėtis? 

Trent Dalton „Berniukas nuryja visatą“

Geriausias dešimtmečio Australijos romanas

Apie jį kritikai prabilo vos pasirodžius 2018 m. Jis įvardytas geriausiu dešimtmečio romanu, pelnė net keturias svarbiausias Australijos literatūros premijas.

Šis romanas – apie brolystę, meilę ir draugystę. 1983-ųjų Brisbene Ilajaus gyvenimas neglosto – jis neteko tėvo, brolis sąmoningai tapo nebyliu, motina įkalinta, patėvis – heroino prekeivis, berniuką auklėja garsus nusikaltėlis, išėjęs į laisvę po ilgų įkalinimo metų. Bet Ilajus stengiasi klausytis savo širdies, mokosi suprasti, ką reiškia būti geru žmogumi.

Trentas Daltonas – garsus Australijos žurnalistas, už savo veiklą dukart apdovanotas „Walkley“, triskart – „Kennedy“ premijomis, keturiskart nominuotas, o 2011-aisiais tapo „Metų žurnalistu“.

Knygą vertė Povilas Gasiulis, 2013 m. apdovanotas Lietuvių PEN centro premija „Metų vertėjo krėslas“, 2015-aisiais tapęs Šv. Jeronimo premijos laureatu.

Ali Smith „Žiema“

„Rudens“ autorės dikensiško užmojo šeimos drama

Kalėdinė vakarienė, kupina prisiminimų ir atsivėrimų, haliucinacijų ir sapnų galiausiai sutaiko susvetimėjusius šeimos narius. Išnykus praeities šmėkloms, kiekvienas pasijunta truputį kitoks – geriau pažinęs save ir savo artimą.

„Žiema“ – antroji tetralogijos, skirtos metų laikams, dalis („Ruduo“ lietuviškai pasirodė 2018 m.). Tai įspūdinga šeimos drama breksito, ekonominės krizės, globalios migracijos ir ekologinių problemų fone, bet didžiausią dėmesį rašytoja skiria kasdienėms patirtims ir žmonių tarpusavio santykiams.

Ali Smith – britų ir škotų rašytoja, žurnalistė, romanų, rašanti tekstus ir škotų muzikos grupei „The Trash Can Sinatras“. Kūrėja garsėja originaliu ir savitu stiliumi, jos romanai išversti į kelias dešimtis kalbų, be kitų apdovanojimų, keturis kartus nominuoti „Man Booker“ premijai.

Nijolė Kliukaitė-Kepenienė „Rupaus malimo“

Romanas apie žmonių likimus Mažojoje Lietuvoje

Šiame skaudžiame romane per vienos šeimos likimą vaizduojama sudėtinga Rytprūsių istorija. Dramatiški krašto įvykiai ir sudėtingi likimai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą sugriaunama Jurgio Preikšo tėvų sodyba. Trokštantis ūkininkauti vyras net dukart vyksta į Ameriką užsidirbti pinigų ir grįžęs nusiperka ūkį. Tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui jo didelės šeimos du dešimčia vaikų viltys dūžta, vienas sūnus išvežamas nacių potvarkiu, kitas atsiduria Sibire, kur vėliau ištremiama ir visa šeima.

Nijolė Kliukaitė-Kepenienė – rašytoja, vertėja, pedagogė. Išleidusi per 30 knygų, daugiausia pasakų vaikams, romanus „Mirties vandenynas“, „Maršalitas“, „Vienatvė dviese“, biografinius romanus „Šatrijos Ragana“ ir „Bitė“, kelis eilėraščių rinkinius. Jos kūryba įvertinta I. Simonaitytės, G. Petkevičaitės-Bitės literatūros premijomis.

Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. II tomas. 1976–1983“ (sudarytojas Antanas Šimkus)

Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“, „Parduotos vasaros“, „Tėvų ir brolių takais“, „Su kuo valgyta druska“.

J. Baltušio kūryba turėjo ir turi neginčijamą vertę, bet kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Praėjus 25 metams po J. Baltušio mirties, atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą Lietuvos literatūros ir meno archyve. Paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat 1990-ųjų pabaigos (mirė 1991 m. vasarį) rašė dienoraštį – šie užrašai padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.

LRS leidyklos informacija