Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ vadovai – dirigentas Karolis Variakojis ir pianistė Marta Finkelštein. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Ekspresyvūs. Techniškai preciziški. Kuriantys ir atliekantys naujausią lietuvių ir užsienio šalių muziką, kuri išsprūsta iš tradicijos. Tokie yra jaunojo šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ kūrėjai, šių metų rudenį pelnę Vilniaus miesto ansamblio titulą už ypatingą Vilniaus miesto vardo garsinimą. Prasidėjusiame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida 2019“ jau tradiciškai „Synaesthesis“ surengs du kontrastingus koncertus. 

Ketvirtus metus „Gaidoje“ pasirodančio kolektyvo vadovai dirigentas KAROLIS VARIAKOJIS ir pianistė MARTA FINKELŠTEIN teigia, kad šiemet spalio 11-ąją ir 13-ąją Nacionalinėje dailės galerijoje „Synaesthesio“ parengtos programos „Waves“ („Bangos“) ir „Shivers“ („Šukės“) klausytojus panardins į visiškai skirtingus potyrius: meditaciją ir susijaudinimą. 

Tas pats ansamblis – skirtingi veidai 

Kontrasto principu paremti „Synaesthesio“ pasirodymai „Gaidoje“ jau tapo ansamblio vizitine kortele. Pasak pianistės M. Finkelštein, būtent paties festivalio iniciatyva rengiami du tokie koncertai: „Pirmaisiais metais programų kontrastą kūrėme gal ir nesąmoningai, labiau žaisdami pavadinimais, bet apie praėjusių ir šių metų koncertų programas mąstėme konceptualiai dar gerokai prieš prasidedant festivaliui. Sąmoningai svarstėme, kokios programų koncepcijos galėtų būti, kuo jos galėtų skirtis. Ir šiuo atveju „Gaida“ mums suteikia laisvę.“ 

Pirmoji „Synaesthesio“ programa „Waves“, M. Finkelštein teigimu, kviečia į meditatyvų klausymo potyrį, o antroji – „Shivers“ – atvirkščiai, sujaudina lyg emocija dūžtant šukėms. 

„Taip ir žaidžiame: ne tik estetine, idėjine koncepcija, bet ir visiškai skirtingais potyriais. Nors esame tas pats ansamblis, bet kitokie gali būti mūsų veidai“, – svarstė M. Finkelštein. 

„Vienas žmogus į kairę, kitas – į dešinę, – pratęsė mintį ansamblio vadovas K. Variakojis. – Ir „Synaestehis“ – ta vieta, kur žmonės gali tai daryti. Jau tapo įprasta, kad antrajame mūsų koncerte išryškėja didesnis susidomėjimas atlikėjų meistriškumu, ekspresyviu, precizišku muzikos atlikimu.“ Dirigento nuomone, kai rengiami du koncertai, geriau matomas skirtingų ansamblio narių indėlis į juos. 

Spalio 11-ąją „Synaesthesis“ pristatys vieno įdomiausių Olandijoje gyvenančių kompozitorių, amerikiečių kilmės Peterio Adriaanszo, beje, susijusio ir su kolektyvo „Synaesthesis“ atsiradimo istorija, pusantros valandos kompoziciją ansambliui ir sinusinėms bangoms. Kaip „Gaida“ pristato šį kūrinį: tai iš pažiūros itin lėtais tonais judanti muzika, kuri tarsi sustabdo laiką, tačiau dėl autoriaus meistriškai valdomos harmoninės kalbos elegantiškai formuoja netikėtus judesio ir ramybės, siekiamybės ir pasidavimo pojūčių kontrastus. 

„Peterio Adriaanszo kūrinys atspindi tai, kaip skamba garsas, – pasakojo K. Variakojis. – Jis atspindi įsiklausymą į garsą, kaip du vienodi arba šiek tiek skirtingi tembrai sukuria garsinį naratyvą: kaip garsas banguoja, kaip vienam garsui susidūrus su kitu įvyksta permušimas, kaip tam tikrų dalykų atskirai visiškai negirdi, bet protingai sudėliojus garsinį kontekstą jie pasijaučia ir tampa ypatingi.“ 

Dirigento manymu, šis kūrinys išreiškia pirmykštį garso patyrimą, įsiklausymą ir susijaudinimą tuo, kaip apkritai gali būti konstruojamas garsas.

Nyderlandų muzikos kūrėjas Peteris Adriaanszas Vilniuje. Festivalio „Gaida“ nuotrauka

Antrojo „Synaesthesio“ koncerto „Shivers“ spalio 13-ąją programa dedikuota moterų kompozitorių (iš Izraelio, Kroatijos, Lenkijos ir Vokietijos) kūrybai. Skambės Brigittos Muntendorf, Chayos Czernowin, Mirelos Ivičević ir Jagodos Szmytkos kompozicijos.

Tokia feministinė programa iš pradžių dėliojosi atsitiktinai, pasakojo „Synaesthesio“ vadovė – tikrai nebuvo minties atspindėti, kiek nuostabių moterų kompozitorių pasaulyje yra. Niekas tuo neabejoja – pasak M. Finkelštein, koncerto programą galima susidėlioti jau ne vien iš puikių moterų kompozitorių kūrinių, bet ir iš kuriančių pagal tam tikrą estetiką. 

„Iš pradžių koncertui tiesiog atrinkome kūrinius, kurie vienas prie kito derėjo natūraliai. Tik vėliau pamatėme, kad dauguma jų autorių – moterys. Ir tada pagalvojome: kodėl gi neparengus vien moterų kompozitorių programos? Iš tikrųjų mums, kaip ansambliui, svarbu atkreipti dėmesį į tokį dalyką: kodėl vien moterų kompozitorių programa turi kelti klausimą, kodėl ji tokia, bet kodėl niekam nekyla panašaus klausimo, kai pristatome vien vyrų kompozitorių programas?“ – svarstė ansamblio „Synaesthesis“ vadovė.

Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“. Artūro Arti nuotrauka
Lietuvos šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“. Artūro Arti nuotrauka
Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ vadovai – pianistė Marta Finkelštein ir dirigentas Karolis Variakojis. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Taip, „Gaida“ augina mus. Ir nei akademijos, nei mokslai tikrai nesukuria tokio progreso jauniems žmonėms kaip suteikimas jiems vietos, laiko, laisvės, kur jie galėtų pasireikšti, kur jų gebėjimais užpildyti tokio festivalio programą būtų pasitikima.

Užaugo su „Gaida“

Prisimindama, kaip su ansambliu pasirodė pirmą kartą „Gaidoje“ prieš ketverius metus, M. Finkelštein pabrėžė jausmą, kad tuomet visi jie tarsi pirmą kartą į save būtų rimtai pažiūrėję: „Kai tapome dalimi šios tarptautinės šventės, kuri sujungia pačius rimčiausius kūrėjus, atsirado kitoks žvilgsnis į save. Taip, „Gaida“ augina mus. Ir nei akademijos, nei mokslai tikrai nesukuria tokio progreso jauniems žmonėms kaip suteikimas jiems vietos, laiko, laisvės, kur jie galėtų pasireikšti, kur jų gebėjimais užpildyti tokio festivalio programą būtų pasitikima.“ 

K. Variakojis paantrino – „Gaida“ ir jos vadovas Remigijus Merkelys suteikia galimybę jų ansambliui vis labiau prisidėti prie festivalio formavimo, kompozitorių pasirinkimo: „Kai planuojamas festivalis, į mūsų pasiūlymus atsižvelgiama labai rimtai, tai rodo, kiek galime prisidėti prie kultūros kūrimo bendrąja prasme.“ Jis pasidžiaugė, kad „Gaidoje“ vis gyvesnis tampa požiūris, jog yra stiprių lietuvių atlikėjų – nevienadienių, nelaikinų darinių, kurie gali susitvarkyti su įvairialype muzika. Juk du koncertai festivalyje vienam lietuvių ansambliui – tai išties daug. 

M. Finkelštein dar pabrėžė, kad šiuolaikinės muzikos ansambliui labai svarbu neapsiriboti nusistovėjusiomis tradicijomis, vien įprastomis akademinės muzikos salėmis. Kitokia erdvė, pianistės teigimu, kelia klausytojams ir kitokį potyrį.

„Man atrodo, „Synaesthesis“ intuityviai nuo pat pradžių ieškojo kitokios raiškos, kuri būtų natūrali mūsų atliekamai muzikai. Ji natūraliai skamba ne senovinėje, o būtent specifinėje erdvėje. Iš tikrųjų „Synaesthesiui“ nėra artimos didžiosios, įpareigojančios salės – aš kur kas natūraliau jaučiuosi, kai muzikuojame ŠMC, NDG ar MO. Jaučiu, kad mūsų muzikai, kuri vis bando išsprūsti iš tradicijos, čia labiau tinka skambėti“, – prieš „Synaesthesio“ pasirodymus „Gaidoje“ pasakojo jo vadovė. 

Ir dar vienas klausimas: ar Vilniaus miesto ansamblio titulas kaip nors įpareigoja ansamblį? „Kiekvienas titulas, kiekvienas pakvietimas į festivalį, kiekvienas gautas prizas, viena vertus, yra šiokia tokia kosmetika, – tikino M. Finkelštein. – Kita vertus – visa tai suteikia galimybę pajausti, kad vis stipriau stovi ant savo kojų. Iš tikrųjų supranti, kad į tikslą tave veda būtent kuriamas turinys. Vilniaus miesto ansamblio titulas mūsų kolektyvui – labai svarbus įvardijimas, nes esame būtent Vilniuje veikiantis, Vilniuje mąstantis ansamblis, ir kas gi dar vilniečiui kūrėjui gali būti geriau už tokį įvertinimą?“