Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: 'Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko duoti valgyti'. O anas iš vidaus atsilieps: 'Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti'.
    Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.
    Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.
    Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies – atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“.

Skaitiniai E1 (384)

Mal 3, 13–20a: Ateis štai diena, kaitri tartum krosnis

Ps 1, 1–2. 3. 4. 6. P.: Laimingas žmogus, kuris Viešpačiu tiki.


Komentaro autorius – Kun. Vytautas Brilius

„Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“, – sako Kristus. Nuolat ko nors prašome iš Dievo, visokiausių malonių – ne visuomet Šventosios Dvasios, nors būtent tai yra tikroji dovana, kurią Dievas mums nori suteikti. Pats buvimas, gyvenimas yra tikroji dovana, o tikras gyvenimas yra gyventi kartu. Tikroji dovana – kai kitas tave priima į savo gyvenimą, kai tampi jam svarbus. Būti vienos dvasios yra esminė sąlyga, kad gyvenimas būtų bendras, todėl ir Šventoji Dvasia yra pati tikroji ir didžiausia dovana, kurią gali gauti žmogus.

Tačiau dažniausiai prašome kasdienių dalykų. O Dievas maloningai išklauso, mokytojas Jėzus netgi liepia kantriai, pasitikinčiai, net įkyriai prašyti Dievą visokių dalykų. Dangiškasis Tėvas dažnai išklauso mūsų prašymų ir suteikia, ko meldžiame. Jei prašydami ir gaudami malones nepamirštame už jas padėkoti, jei naudodamiesi kasdienėmis Dievo dovanomis prisimename ir įvertiname jo paties meilę, reiškia, priimame ir pačią Šventosios Dvasios dovaną, o džiaugsmas kasdienėmis dovanomis įgalina mus subendrinti gyvenimą su Dievu.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai