Peteris Handke ir Olga Tokarczuk. EPA nuotrauka

Nobelio literatūros premijos laurai, kaip spalio 10 d. 14 val. Lietuvos laiku paskelbė Nobelio literatūros premijos komitetas, atiteko lenkų rašytojai, poetei Olgai Tokarczuk (57 m.) ir austrų rašytojui, scenarijų autoriui Peteriui Handke (76 m.). O. Tokarczuk prestižinis apdovanojimas įteiktas „už vaizduotę, su enciklopedine aistra atskleidžiančia ribų peržengimą kaip gyvenimo būdą“, P. Handke – „už paveikų darbą, su ligvistiniu išradingumu tiriančiu periferiją ir žmogaus patirties išskirtinumą“.  

Nobelio literatūros premija – iš 16-os akademijos teikiamų garsiausia ir prestižiškiausia – šiemet iškart dviem asmenims įteikta dėl praėjusiais metais kilusio sekso skandalo Švedijos karališkojoje mokslų akademijoje – dėl to laureato paskelbimas buvo atidėtas. O. Tokarczuk premiją gavo už 2018 metus, o P. Handke – už 2019-uosius. 

O. Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, lietuvių skaitytojams pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“ autorė. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ (angliškai „Flights“; iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis; išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“. O. Tokarczuk – pirmoji rašytoja iš Lenkijos, pelniusi šiuos laurus. 2008-aisiais už „Bėgūnus“ ji gavo garbingiausią Lenkijos literatūros premiją „Nike“, „Bėgūnai“ tapo Metų knyga.

Pirmąjį savo romaną O. Tokarczuk išleido 1993 metais, taip pat yra parašiusi keletą eilėraščių ir apsakymų rinkinių. Pagal išsilavinimą ji – psichologė, didelę įtaką jai yra padaręs Carlas Gustavas Jungas.

O. Tokarczuk tapo penktąja iš lenkų rašytojų, pelniusių Nobelio literatūros premiją. Be jos, ja apdovanoti Henrykas Sienkiewiczius, Władysławas Reymontas, Czesławas Miłoszas, Wisława Szymborska.

Peteris Handke. EPA nuotrauka
Olga Tokarczuk. EPA nuotrauka

Peteris Handke literatūroje debiutavo 1960-aisiais, dar būdamas studentas, pradėjo kaip avangardo rašytojas, o vėliau ėmė rašyti tradiciškesniu stiliumi, tačiau jo kūrybos esminis bruožas ir buvo, ir tebėra kalba kaip tikrovės suvokimo priemonė.

P. Handke – vienas kontroversiškiausių šių laikų Europos rašytojų. Be romanų, apsakymų, eilėraščių ir pjesių (žymiausios – „Pranašystė“ ir „Publikos išplūdimas“), P. Handke išgarsėjo rašydamas ir kino scenarijus. Yra daug dirbęs kartu su vokiečių režisieriumi Wimu Wendersu, kurio vienas pirmųjų pilnametražių filmų „Vartininko baimė dėl baudos smūgio“ („The Goalie's Anxiety at the Penalty Kick“, 1972 m.) sukurtas pagal P. Handke apysaką „Vartininkas bijo vienuolikos metrų baudinio“. Žinomiausias P. Handke ir W. Wenderso bendro darbo vaisius – garsusis filmas „Dangus virš Berlyno“ („Wings of Desire“, 1987 m.).

P. Handke ir O. Tokarczuk kūriniai, išleisti lietuviškai:

  • Peterio Handke apysakos „Kairiarankė moteris“ ir „Vartininkas bijo vienuolikos metrų baudinio“ („Vaga“, 1980 m., iš vokiečių k. vertė L. Jutelytė);
  • „Austrų novelės“ („Spindulys“, 1991 m., sudarė Teodoras Četrauskas), tarp jų – Peterio Handke novelės „Stebėtojų tarybos nario sveikinimo kalba“ ir „Sakramentas“;
  • Peterio Handke romanas „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“ („Alma littera“, 1994 m., iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė);
  • Peterio Handke romanas „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000 m., iš vokiečių kalbos vertė Laurynas Katkus);
  • Olgos Tokarczuk romanas „Praamžiai ir kiti laikai“ („Strofa“, 2000 m., iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis);
  • Olgos Tokarczuk romanas „Dienos namai, nakties namai“ („Strofa“, 2007 m., iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis);
  • Olgos Tokarczuk romanas „Bėgūnai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m., iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis).

Parengė Jurgita Jačėnaitė