Išvarius Jėzui demoną, kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebulo pagalba“. Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus.
    Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs gi sakote mane išvejant demonus su Belzebulo pagalba. Jeigu jau aš išvarau juos su Belzebulo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.
    Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto.
    Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako sau: 'Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau'. Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus. Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena.
    Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma“.

Skaitiniai E1 (387)

Jl 1, 13–15; 2, 1–2: Viešpaties diena ateina – diena ūkanota, tamsi

Ps 9, 2–3. 6. 16. 8–9. P.: Viešpats teis pasaulį teisingai.


Komentaro autorius – Kun. Vytautas Brilius

Kokia galia Jėzus išvaro demonus? Demono išvarymas pirmiausia siejasi su galios panaudojimu, piktu įsakymu ir prakeikimu, o šie dalykai gali būti panašūs į demonišką veiklą. Iš evangelijų žinome, kad Jėzus piktąsias dvasias išvarydavo tiesiog paliepimu. Jis labai aiškiai pasakė, kad neįmanoma piktųjų dvasių išvaryti jų pačių vardu ar galia – blogio valdovai negali patys kovoti prieš savo „karalystę“. Tačiau Jėzui užduotas klausimas tam tikros prasmės turi.

Labai dažnai blogis, – o per jį šėtono dvasia – užvaldo „minkštąja galia“, neskelbiant blogio ir aiškiai nesipriešinant gėriui, o tiesiog palenkiant elgtis kaip patogiau: švelniai nustumiant savo artimą, tyliai ignoruojant Dievo įsakymus. O nugalėti visokius blogius dažnai norisi skambiais šauksmais ir prakeikimais, draudimais ir prievarta. Šie dalykai neturi gėrio, todėl, išvalius blogį, lieka tuštuma, kurią lengviausia užpildyti kitokiais blogiais, kartais dar piktesniais. Todėl tikrai yra visad aktualus palaimintojo Jurgio Matulaičio kvietimas blogį nugalėti gėriu.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai