EPA nuotrauka

Vatikane įsibėgėja Vyskupų sinodas Amazonijai. Vienas iš jo dalyvių – klimatologas Carlosas Afonso Nobre, 2007 metų Nobelio taikos premijos laureatas. Atsakydamas į Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ klausimus, brazilų mokslininkas tvirtino, jog įmanoma atrasti pusiausvyrą tarp žemės ūkio veiklos ir Amazonijos, vadinamos planetos plaučiais ar biologine širdimi, apsaugos.

Viskas būtų kur kas geriau, jei ne korupcija

„Jei apžvelgsime 11 tūkstančių žmogaus Amazonijoje gyvenimo metų, matysime, jog visos indėnų tautos mokėjo naudotis džiunglių produktais jų nenaikindamos“, – sako C. Nobre, – Reikia iš jų mokytis ir integruoti su turimomis žiniomis bei technologijomis. Jos leidžia tankinti tam tikrų augalų skaičių, pavyzdžiui, kaštonų arba kakavos, miške ir tuo pat metu didinti miško ekonominę vertę. Yra pavyzdžių, jog tokie miškai šeimoms ir vietinėms bendruomenėms leidžia uždirbti daugiau nei to ploto pavertimas ganyklomis ar dirvonais“. Pasak mokslininko, daugybė Amazonijos produktų nėra žinomi už jos ribų. Gera ekonomika galėtų jiems suteikti daugiau vertės.

„Taip iš tiesų įgyvendinamas vystymosi modelis, kuris naudojasi šiandien turimais instrumentais, išlaiko pusiausvyrą tarp tradicinių žinių, mokslo ir šiuolaikinių technologijų“, – tvirtina klimatologas, kuris įžvelgia daug galimybių skaitmeninių technologijų pažangoje. Jų tinkamas panaudojimas gali padėti tvariai naudotis Amazonijos gėrybėmis – užtikrinti vietinių bendruomenių orų gyvenimą, gauti ekonominę naudą, tuo pat metu nepažeisti ekosistemos. „Tokios pusiausvyros paieškos yra įmanomos ir siektinos. Tai yra kelias, kuriuo turime eiti Amazonijoje“, – sako Vyskupų sinodo Amazonijai dalyvis.

Klimatologas Carlosas Afonso Nobre. Wikipedia.org nuotrauka

C. Nobre neslepia, jog viena iš to sąlygų – skaidri ir sąžininga politika. Korupcija ir vien savo interesų gynimas, pasak mokslininko, yra labai didelė problema: „Egzistuoja labai aiškus ryšys tarp taikos ir aplinkos. Pavyzdžiui, matome, jog urbanizacija pasaulyje generuoja neįtikėtiną skurdą, ypač besivystančių kraštų didžiuosiuose miestuose, taip pat Amazonijos regione. Netvarka, kurią sukūrėme didžiuosiuose miestuose, lemia gyvenimo kokybės ir laimės jausmo praradimą, milžiniškus nukrypimus, pavyzdžiui, nusikalstamumą ir prievartą, dėl kurių taikos trūkumą miestų audinyje galima beveik ranka paliesti“, – sako Nobelio taikos premijos laureatas.

Diskusijos tęsiasi

Šią savaitę Vyskupų sinodo Amazonijai sesijose apžvelgta daug temų. Štai spalio 9 d. dėmesys pirmiausia buvo skiriamas prekybos narkotikais ir jos pasekmių dramai. Narkotikų prekybai skirtų kokainmedžių augintojai skverbiasi į regioną, jie jau yra užsėję tūkstančius hektarų – ir toliau didina plotus. Kartu didėja nusikalstamumas ir poveikis aplinkai. Kalbant apie pastarąją problemą – dar didesnį poveikį daro hidroelektrinės ar jų statybos, taip pat tyčiniai gaisrai, nelegalios išteklių kasybos.

Dalis pranešimų buvo skirta evangelizavimui ir Evangelijos įkultūrinimui. Evangelija nėra kultūrinė kolonizacija. Įkultūrinimo modelis yra pats Dievo Sūnaus įsikūnijimas, kad Dievo meilė taptų regima. Panašiai turi elgtis Bažnyčia: ji turi įsikūnyti į konkretų asmenų gyvenimą. Kita vertus, vietinėse kultūrose yra daug elementų, kurie padeda Evangelijai. Pavyzdžiui, indėnų kosmologija labai dera su pagarba aplinkai.

Sugrįžta prie viri probati – vedusių kunigų nuošaliose Amazonijos vietovėse – temos. Vyskupų teigimu, toks modelis ne vien išspręstų kai kurias problemas, bet taip pat turėtų trūkumų bei neaiškumų: tokie kunigai rizikuotų tapti vien „bendruomenės“, o ne „visos Bažnyčios“ kunigais, būtų sunku juos perkelti į kitą bendruomenę, vyskupiją ar žemyną. Sinodo tėvai pasiūlė mąstyti apie tikėjimo diakonijas ir pasauliečių atsakomybę.

Popiežius Pranciškus Vyskupų sinode Amazonijai.

EPA nuotrauka

Vyskupų sinodo Amazonijai diskusijose atkreiptas dėmesys ir į liaudies pamaldumą, kuris yra Amazonijos tautų esminis bruožas. Buvo išsakyta mintis, kad evangelizavime tokį pamaldumą reikia pripažinti, remti, globoti ir vertinti.

Tarp kitų paliestų temų – kūrinijos, be kurios sunku suvokti Kūrėją, teologija, indėnų lygiavertiškumo ir teisių pripažinimas, tarp modernybės ir tradicijų pasidalijusių jaunuolių palydėjimas, moterų vaidmuo, tarpreliginis dialogas.

Į diskusijas įsiterpė ir popiežius Pranciškus, kuris kalbėjo apie smurtą, patiriamą Amazonijos tautų, entuziazmo ir vilties darbą, kurį dirba vienuolijos ir misionieriai, kartais už tai sumokėdami gyvybe. Popiežius galiausiai dar kartą perspėjo, jog pasauliečių klerikalizavimas yra kliūtis evangelizuoti. Spalio 10 dieną Sinodo tėvai ir jų pagalbininkai darbavosi mažesnėse diskusijų grupėse.