XFM nuotrauka

Šiemet lapkričio 22–23 d. „Siemens“ arenoje vyks Pasaulinės lyderystės konferencija (PLK), organizuojama jau dešimtą kartą. XFM radijo laidoje „Lyderystės klubas“ (vedėja – Maria Gloria Lukša) kalbėjo PLK savanoris EIMANTAS BUDRYS, veiklus jaunuolis, ką tik baigęs mokyklą ir nutaręs metus ne studijuoti, o ieškoti savęs.

Tu jau trejus metus dalyvavai Pasaulinės lyderystės konferencijoje. Papasakok pradžią: ką tu gavai šioje konferencijoje ir kodėl užsikabinai, nes trečias kartas – jau daug.

Pirmais metais savanorystė buvo gana katastrofiška. Mes patyrėme kel nesklandum, bet dėl to tik sustiprėjo komanda: daug ko nežinojome apie naują salę, tad buvo dingusi elektra ir pan. Be to, buvo daug smulkių savanorių klaidelių, kurias išsprendėm ir kiti savanorystės metai buvo tiesiog idealūs. Pasimokėme iš savo klaidų. Likau komandoje vien todėl, kad jokioje kitoje savanoriškoje veikloje nebuvo tiek veiksmo ir laisvės, kiek čia. Nors mano pagalba buvo itin paprasta, pavyzdžiui, aptarnauti, pilstyti kavą, kur kas svarbiau buvo požiūris į žmogų, dėmesys jam, jo savijauta. Konferencija tikriausiai yra tuo įspūdinga, kad geros emocijos nelieka tik salėje.

Padėdamas turėjai galimybę išgirsti vieną kitą pranešimą. Kas tau taip įstrigo, kad iki šiol prisimeni?

Praeitais metais buvo Simono Sineko pranešimas apie nesibaigiančius žaidimus. Pranešimo idėja buvo tokia: žmonės varžosi ir vieni iš jų žaidžia baigtinį žaidimą, stengiasi pasivyti kitus, o kiti tiesiog stengiasi tobulėti ir visą laiką pagerinti savo produktą. Taigi vienų žaidimas – baigtinis, pasiekia savo potencialą ir tiek; antri, nežiūrėdami į tai, kas vyksta aplinkui (tarkim, į geresnį konkurentų produktą ar kitos įmonės didesnį pelną), tiesiog juda ir tobulina savo produktą, atsižvelgdami į rinkos norus. Taigi jie veikia nuosekliau ir sklandžiau, o pasiekę konkurentų, žaidžiančių baigtinį žaidimą, ribą, juda toliau, nesilygiuoja į kitus ir tobulėja. Iki šiol tuo vadovaujuosi. Nesistengiu vaikytis kažkieno kito veiklos, o veikiu tiek, kiek galiu pats, nesilyginu su kitais ir stengiuosi tobulinti tai, ką darau.

Kas yra tavo gyvenimo lyderiai?

Vienas iš jų yra mano mama. Ji man visą laiką buvo autoritetas, kuris visada darydavo daugiau negu visa aplinka. Iš tikrųjų visuomet sekiau jos pavyzdžiu.

Taip pat mano draugai, su kuriais kartu dirbdami tiek varžomės, kad tobulėjame daug greičiau nei kas kitas. Pavyzdžiui, su mokyklos draugu pasiekėme puikių rezultatų, varžėmės tarpusavyje taip maksimaliai, kad nebeliko kitų žmonių šiose varžybose. Jam išvykus į Kauną mūsų rezultatai stipriai krito, tad vėl grįžom atgal į mūsų bendradarbiavimą.

Aš visą laiką stengiuosi bendrauti su žmonėmis, kurie yra protingesni, turi stiprybių, kokių aš neturiu, o jiems duoti tai, ko jie neturi. Taip kartu auga ir jie, ir aš.

Ką daryti tiems, kurie neturi lyderių šeimoje ar artimoje aplinkoje? Kaip siekti aukštumų, kai nemato aplink save pavyzdžių?

Manau, kad iš tikrųjų lyderių būna aplink kiekvieną žmogų, tačiau galbūt ne kiekvienas pamato, žiūri į labai uždarą ratą. Buvo tokių kompanijų, su kuriomis leisdavau daug laiko, bet netobulėdavau. Tuomet susirasdavau labai sunkiai pasiekiamą autoritetą, kurio visiškai nepažįstu ir kuris man labai patinka, skaitydavau jo knygas, pranešimus, žiūrėdavau, kaip jis elgiasi, dėlioja savo laiką. Ir taip susiformuodavau autoritetą, į kurį norėdavau lygiuotis ir tobulėti. Kuo daugiau žmonių atsirenki pagal ideologiją ir veiklą, tuo lengviau yra judėti neturint savo artimoje aplinkoje.

Baigęs 12 klasių išdrįsai netęsti mokslų, o imtis veiklos tobulėti. Kodėl priėmei tokį sprendimą ir ar lengva buvo?

Dėl šito sprendimo mėčiausi ilgus mėnesius, tai tikrai nebuvo momentinis žingsnis. Sudėtingiausia buvo tuomet, kai galutinai nusprendžiau nestudijuoti šiais metais, bet tada įstojau į labiausiai norėtą universitetą. Labai sudėtinga buvo, nes prieš kokius du mėnesius svajojau apie tai, o dabar realybė tokia, kad to atsisakau vien dėl vėliau priimto . Aš manau, kad kol turiu planą metams ir valios tai daryti, bus daug daugiau naudos sau, kai tuo metu kiti žmonės bus toliau įkišti į rėmus, savo ritmą, kurį diktuoja universitetai, mokyklos ir pan.

Aš suprantu, kad ten gauname labai daug informacijos tobulėti, bet man labiau reikėjo vidinio moralinio augimo. Manau, tai atsiranda iš to, kaip tu pats gali savo veiklą planuotis, kiek gali iš savęs tikėtis, nes niekas nespaudžia. Esu pats sau vadovas, tik nuo manęs priklauso, kiek iš tų metų pasiimsiu. Tai iš tikrųjų yra savęs išbandymas. Kiekvieną rytą atsikėlęs galvoju: „Gerai, šiandien mano draugai sėdi universitete, ką aš galiu padaryti, kad nuveikčiau daugiau negu jie?“ Tai yra mano pagrindinė motyvacija. Taip nusprendžiau dėl to, kad norėjau praktiškai išbandyti sritis, kurios man visą laiką gražiai skambėdavo užrašytos, sakykim, studijų pavadinimuose ir t. t., tačiau aš niekada nesusidūriau su jomis. Būtent šiuo metu tiesiai merkiu rankas į purviną vandenį, pirmuosius darbus ir bandau suprasti, ar aš norėčiau būti toje rinkoje.

Unsplash.com nuotrauka

Ką tu nori išbandyti?

Pasirinkau tris sritis, kurias labai noriu išbandyti savo kailiu: renginius, kulinariją ir rinkodarą. Šiuo metu darbuojuosi rinkodaros srityje, jau sugebėjau rasti poziciją Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Tai iš tikrųjų labai „veža“, nes visiškai keičiasi komanda ir muziejus, kuris iš kaupti skirto seifo tampa vieta, kurioje norima dalintis emocija, rodyti eksponatus, o ne juos slėpti. Labai džiaugiuosi tokiu pozityviu pokyčiu, malonu prisidėti prie šio muziejaus atsikūrimo.

Maistą mėgstu gaminti nuo penkerių. Kartais gamindavau netgi daugiau nei mama. Mano vyriškos lyties draugams būdavo labai keista, bet aš niekada to nesigėdijau. Šiuo metu noriu ir greitu metu išbandysiu paprasčiausią virėjo darbą, vos tik atsiras laiko gavus vairavimo teises.

Renginiai dabar yra pats didžiausias mano arkliukas ir šių metų tikslas. Intelektualių renginių jaunimui labai trūksta. Yra daug informacijos apie formalias ugdymo institucijas, studijas užsienyje ir t. t. Puiku, bet mums trūksta informacijos, ką galima veikti po pamokų, be žaidimų kompiuteriu, „Spotify“ klausymosi, „Netflix“ žiūrėjimo arba sėdėjimo su draugais „Formosa“. Tikrai yra labai daug veiklų. Pavyzdžiui, žinote, kad yra ekstremalaus vairavimo kursai vaikams? Man pačiam buvo sunku patikėti. Taip, tai ne keliuose, o trasoje. Taigi žmonės galėtų atrasti savo hobius.

Todėl šiais metais pradedam rinkti organizacinę komandą, kurią sudaro autoritetai, bandom užmegzti kontaktą su „Loftu“ ir norime įgyvendinti jaunimo veiklumo mugę. Joje būtų viskas apie tai, ką galima lankyti, veikti praktiškai, kur savanoriauti ar pirmą kartą įsidarbinti. Norėtume paklausti autoritetų (kaip Arnoldas Pranckevičius, kuris puikiai išmano politiką, šiuo metu dirba Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje), kaip ir kokiomis papildomomis priemonėmis už mokyklos arba universiteto ribų jie atsirado ten, kur yra šiandien. Juk rinkoje yra labai daug žmonių, turinčių tokį pat išsilavinimą, žinių bagažą, tačiau vieni išsiskiria, kiti – ne. Tad kas yra tas papildomas žingsnis už mokyklos ribų, padedantis išsiskirti?

Planuojame surinkti apie 1,5–2 tūkstančius žmonių į savo renginį, kuris vyks 2020-ųjų vasaros pabaigoje. Taigi toks yra didelis planas išbandyti savo jėgas rinkoje, nors esu visiškai žalias, įgyvendinęs mažiau nei 50 renginių. Žiūrėsim, kas iš to išeis. Rizikuojam viskuo – ir komanda, ir finansais, bet tikimės paties geriausio rezultato.

Unsplash.com nuotrauka

Kokią įtaką Pasaulinės lyderystės konferencija padarė tau?

Pozityvią. Labai keista, kad tos kelios dienos labai pakeitė požiūrį į komandinį darbą ir žmones, dirbančius komandoje. Anksčiau žmogų mačiau kaip įrankį įvykdyti tam tikrą užduotį, dabar – kaip stiprų ir tam tikrų savybių turintį individą, mąstantį, kūrybingą. Jokiu būdu to nereikėtų varžyti. Anksčiau norėdavau įgyvendinti užduotį, panaudodamas kuo mažiau resursų per kuo trumpesnį laiką. Dabar žiūriu, kaip žmonėms suteikti kuo daugiau komforto ir galimybių pasireikšti, nes tada žmogus jaučiasi išgirstas; jis gali panaudoti savo potencialą, kurį užgožtum, duodamas konkretų darbą, nustatydamas taisykles arba raktinius dalykus, kaip tai įvykdyti. Manau, Pasaulinė lyderystės konferencija to ir tikisi: iš produktyvum spaudžiančiovadovo tapti doru lyderiu.

Vienas iš pagrindinių jos tikslų yra įkvėpti žmogų dorai lyderystei ir, manau, jį pasiekė. Ne tik dėl pranešėjų esu lojalus savanoris, bet ir dėl žmonių, organizuojančių šią konferenciją. Manau, jie pozityviai keičia mūsų visuomenę. Konferencijų apie produktyvumą yra milijonai, jos kainuoja labai daug, bet iš tikrųjų niekas nekalba, kaip tai padaryti dorai, nesunaikinat žmonių noro veikti ir įgalinant kitus žmones. To ir susirenkam čia.

Kaip žmonėms išdrįsti dalyvauti ir pasisemti žinių bei atmosferos, kuri tvyro Pasaulinės lyderystės konferencijoje?

Prieš kelerius metus, kai ši konferencija vis dar augino savo auditoriją, buvo aštrus sprendimas: jeigu tu iš konferencijos negausi naudos, asmeniškai grąžinsime pinigus. Nė vienas neprašė grąžinti. Juk galėjo susivilioti ir po gero renginio atsiimti pinigus. Bet niekas to nepadarė. Tai, manau, dar labiau užtikrino pasitikėjimą šiuo produktu, konferencija, bendruomene. Tik jūs galite nuspręsti, kuo tapti: savanoriu arba konferencijos dalyviu. Siūlau prisijungti.