Dainų autorius ir atlikėjas D. Žvirblis ir Apologetika.lt įkūrėjas Laurynas Jacevičius.

Facebook nuotrauka

„Leiskite man kurti tautos dainas ir man nerūpės, kas leidžia jai įstatymus“. Ši mintis, nors ir perfrazuota, priskiriama škotų rašytojui ir politikui Andrew Fletcheriui (1653–1716). Tiek dainos, tiek menas apskritai „geba“ formuoti kultūrą unikaliu būdu; kartais toje kultūroje tarpstantiems, patiems to net nesuprantant. Kaip plaučiais įkvepiame deguonį, apie tai nesvarstydami, taip panašiai absorbuojame idėjas, dažnai jų nepermąstydami. O juk už kiekvienos dainos, kiekvieno teksto, kiekvienos melodijos „stovi“ asmuo, kuris (kaip tenka neretai išgirsti) teigia norįs „perduoti [tam tikrą] žinutę“. Kokią? Kodėl būtent tokią? Kodėl būtų verta į ją kreipti dėmesį? Ar ji teisinga…?

Turėdamas omenyje meno svarbą ir galią, 2019 metų gegužės mėnesį suorganizavau pirmąjį „apologetika.lt gyvai“ koncertų-pokalbių ciklo susitikimą, siekdamas, kad „žinutės siuntėjai“ galėtų ne tik užsiimti siuntinėjimu, tačiau ir atsakyti į aukščiau iškeltus klausimus.

Pirmuoju svečiu tapo bohemiškuose ratuose pakankamai gerai žinomas dainų autorius bei atlikėjas Darius Žvirblis. Buvau jį matęs daug kartų: tiek ekrane     , tiek gyvai. Pirmą kartą apie Darių, dar grojantį su „Atika“, išgirdau 15-os metų. Klausydavau „Caro nebuvo“ ir žliumbdavau, o ašaros riedėdavo iš mano patinusių akių per strazdanotus žandus. Tokių patirčių pamiršti negali. Negana to, tik pakvietęs Darių, supratau, kad mes turime labai daug panašumų: abu esam vyrai (jei politiškai nekorektiška – atsiprašau), abu esam turėję purius, pusilgius ir banguotus plaukus, abiejų švelnūs balsai, kurių su niekuo nesupainiosi, abu esam studijavę Klaipėdoj, abu esam buvę Dariaus Žvirblio koncertuose, abu turim žmonas, abu mėgstam „užmotyvuoti“, abiejų neatpažįsta gatvėje, nors abu turim YouTube kanalus su apie 400 sekėjų ir abu esam snobai, būriu atkeliavę į Vilnių. Kuris iš mūsų didesnis snobas, bus galima išsiaiškinti peržiūrėjus įrašą (žiūrėti žemiau). Žinoma, nepaisant panašumų, kai kuriuos (esminius) dalykus suprantame skirtingai, tačiau gebėjome apie tai pasikalbėti draugiškai ir atvirai. Gal nustebsite, bet ne tiek likome, kiek per šį pokalbį tapome draugais (kiek įmanoma per tokį laiką); sugebėjome darkart susitikę išmaukti po pieno kokteilį, o Darius mano gimtadienio proga atsiuntė savo naujausią diską. Štai kaip reikia daryti!

Antrasis susitikimas įvyko šių metų rugsėjį, o jame dalyvavo jau kitas Lietuvos muzikos „paukštis“ – Šarūnas Mačiulis. Gal ši ornitologinė paralelė ir ne visai vykusi, tačiau su dėde Šarūnu mus šiuo gyvenimo etapu sieja būtent paukščiai. Tiksliau – jų kiaušiniai. Taip jau yra, kad „Poliarizuotų stiklų“ lokomotyvas ir Lietuvos rokenrolo muzikos legenda Šaras yra mano mamos pusbrolis, kuriam nuo tėvų neretai turiu perduoti putpelių kiaušinių. Tokia šeimyninė pažintis ir buvimas kaimynais Žvėryne leido jį užkalbinti prie perėjos Narbuto gatvėje ir pasiūlyti dalyvauti tokioje avantiūroje. Būdamas avantiūristas (arba dėl putpelių kiaušinių), dėdė Šaras iškart sutiko. Aš džiaugiausi, mat jį pasikviesti norėjau ne tiek dėl giminystės, bet pirmiausia dėl jo kūrybos ir gyvenimo istorijos. Dainose atsispindintis sarkazmas, parodija bei – (ne)gili mintis – puikiai bei radikaliai pasikeitęs gyvenimas, kaip pokalbio objektai, puikiai tiko susitikimo formatui. Jam įvykus, galiu pasakyti, kad nusivilti neteko. Vėl gi, su Šarūnu pasaulį matome ne taip pat, bet kiaušinių tiekimas jam už tai nutrauktas nebus, o giminiški santykiai, viliuosi, tik gilės.

Galiausiai, noriu pasakyti, kad šis ciklas nėra vien kitokie pasikalbėjimai ar interviu su muzikiniais intarpais. Čia bandome kelti svarbiausius gyvenimo (ir mirties) klausimus, sukurdami erdvės civilizuotai ir atvirai diskusijai apie tai, kas yra svarbu bei tai, kas provokuoja žmones kurti, turint troškimą perteikti žinią kitiems. Savo ruožtu, užsiimdamas apologetika (intelektualiu krikščionybės pagrindimu), kiekvienai prieštaraujančiai žiniai noriu priešpriešinti Gerąją Naujieną. Tačiau ne tam, kad įvyktų konfliktas, bet tam, kad čia išryškėtų tiesa bei prasmė, iš kurios paieškų ir gimsta dainos.