Evgenios Levin nuotrauka

Bernardinai.lt švenčia 15-ąjį gimtadienį, kas verčia susimąstyti apie žiniasklaidą apskritai. Kas yra kokybiška žiniasklaida ir kokios jos perspektyvos ateityje? Šiandien ji yra tapusi neatskiriama mūsų kasdienybės dalimi. Rodos, dažnas žmogus su ja pabunda, su ja ir užmiega. Žiniasklaidos priemonės mus taip įtraukė dėl savo spartos, naujienų srauto, kai skaitytojas gali kone kas valandą ar dažniau tikrinti tą patį portalą ir kaskart atrasti ką nors naujo. Šis naujienų tikrinimo įprotis yra viena esminių internetinės žiniasklaidos suklestėjimo priežasčių. Kita, ko gero, būtų ta, jog ši žurnalistika – nemokama. Nors mes visi žinome, kad tai netiesa.

Neseniai buvau pakviestas prisijungti prie vienos didžiausių naujienų agentūros Lietuvoje. Man iš karto paaiškino, kad šiame darbe reikia greičio – publikacija turi būti parengta per 15 minučių nuo įvykio, daugiausiai – per 20 minučių. Dirbant tokia sparta, savaime suprantama, nelieka laiko tikrinti rašybą ar juo labiau faktus. Kaip korespondentui išlikti objektyviam?

Evgenios Levin nuotrauka

Jei, pavyzdžiui, koks nors politikas rengia spaudos konferenciją, kurioje praneša apie atsistatydinimą – pranešimas. Tuomet važiuojama pas kokį valdančiųjų atstovą ir prašoma šio pateikti vertinimą – pranešimas. Netrukus pakalbinamas ir narys iš opozicijos – pranešimas. Galiausiai, susisiekiama su politologais ir klausiama jų vertinimo – pranešimas. O kur dar su įvykiu susiję nauji klausimai – ir vėl keli pranešimai. Kitaip tariant, iš vienos naujienos, siekiant išlaikyti spartą ir objektyvumą, žiniasklaidoje atsiranda daugybė publikacijų. Savaime aišku, jos užkemša portalus, o visuomenei susidaro įspūdis, kad minėtas atsistatydinimas yra kažkoks nacionalinės svarbos klausimas, nes visi tik apie tai ir kalba. 

Kita blogybė – pataikavimas neretai lėkštam skaitytojų skoniui. Žmonėms patinka tuščiai smalsauti, skleisti paskalas ir apkalbas. Žiniasklaida per daug dažnai nuolaidžiauja, siekdama iš šios ydos pasipelnyti. Visi esame matę naujienų, atsirandančių žinomam žmogui įsigijus automobilį, nusipirkus namą ar išgyvenant vienokius ar kitokius asmeninius sunkumus gyvenime. Kokią vertę šios publikacijos sukuria? Kyla esminis klausimas – o kas yra ta vertė?

Nors apie vertę kalbame tais pačiais žodžiais, suteikiame jiems skirtingas reikšmes. Komercinei žiniasklaidai vertė, panašu, pirmiausia reiškia pajamas. Sensacingi straipsniai uždega žmonių norą gauti daugiau – tai generuoja pinigus, vadinasi, vertinga. Intelektas nėra toks greitas, iš mąstymo reikalaujančių publikacijų naujienų srauto nesukursi. Mąstomosios žurnalistikos publikacijos yra didesnės apimties, ne taip lengvai skaitomos, dėl ko dažną gal ir kiek varginančios.

Yra ir tokios žiniasklaidos, kuriai vertinga pirmiausia tai, kas išlieka, kas svarbu ne tik šiandien, bet bus ir po metų dvejų ar net kelių dešimčių. Vertinga yra tai, kas ugdo ir laviną visuomenę, daro ją brandesnę. Tokio pobūdžio žurnalistikoje dirbantys asmenys, neabejoju, savo darbą pirmiausia mato kaip pareigą, tam tikrą įsipareigojimą visuomenei, pilietinę atsakomybę – sukurti (ar atrasti ir publikuoti) tai, kas išlieka.

Tiesa, kartais gali pasirodyti, jog nors tai, kas pasakyta, skamba gražiai, bet kiek tokia išliekamąją vertę kurianti žurnalistika yra prasminga šiandien? Ji juk niekuomet nesulauks tokios sėkmės kaip komercinė žurnalistika. Mano manymu, šis teiginys tuo pat metu yra ir teisingas, ir ne. Intelektinė žurnalistika niekuomet nebus tokia populiari šiandienos kultūroje. Bet jos tikslas ir nėra toks. Kaip minėta, tokie tinklalapiai kaip bernardinai.lt rašo visiems visų laikų žmonėms. Tai tekstai ne tik šiandienai, bet ir ateičiai, tad svarbiausia tampa – išlaikyti šią žinią, kad ji laikui bėgant nenutiltų, nebūtų sunaikinta ar ištrinta. Vienintelis būdas tai padaryti – paremti tokias žiniasklaidos priemones. Jos neišgyvena geriausių laikų finansiškai, tačiau yra nepaparastai svarbios ir reikalingos mūsų visuomenei. Klauskime savęs – ar pataikausime šiandienai, ar visgi norime palikti kažką ir rytdienai?