Naujosios Filharmonijos žiūrovų kėdės. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Lietuvos nacionalinė filharmonija lapkričio mėnesio Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso finalo koncertu pakvies savo klausytojus į atnaujintą Didžiąją salę, kur jau laukia naujos žiūrovų kėdės, modernios vėdinimo ir apšvietimo sistemos, taip pat – naujai nudažytos sienos su išryškėjusiais subtiliais šio pastato architektūros elementais. Šiuo didžiuliu rekonstrukcijos projektu Filharmonijoje pirmiausia siekta koncertų klausytojams ir čia kasdien dirbančiam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui sukurti maksimalų komfortą. 

Dirigentas M. Pitrėnas: „Geriau matysime vieni kitus, o mus geriau matys publika“

Dar viena naujovė – atėjus į Filharmoniją pasiklausyti koncertų bus galima apžiūrėti ir praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio rekonstrukcijos metu atidengtą vadinamąją Policininkų, arba Nebyliąją, gatvelę. Dar vienas reliktas lankytojų akims – vyrų tualete sienoje esantis šaltinėlis, bylojantis apie labai šaltiniuotą Aušros Vartų ir Bazilijonų vienuolyno teritoriją. 

„Labai džiaugiuosi, kad po dešimties mėnesių grįžtame į šiuos bene gražiausius muzikos namus, kurie kadaise prieš daugiau nei šimtą metų buvo pastatyti tam, kad čia burtųsi daugiatautė Vilniaus miesto visuomenė, kad čia atvyktų patys garbingiausi Vilniaus miesto svečiai, kad čia taip pat vyktų prekyba, kad čia žmonės gyventų, nakvotų, džiaugtųsi šiuo miestu ir jo kultūriniu gyvenimu“, – prieš žiniasklaidos atstovams surengtą ekskursiją po atnaujintą Lietuvos nacionalinę filharmoniją kalbėjo jos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. 

Ir kiek vėliau, jau po ekskursijos spaudos konferencijai pasitikęs prie Didžiosios salės durų, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas pasidžiaugė galintis grįžti į mažą, jaukią, bet pagražėjusią salę: „Su nekantrumu laukiame mūsų pirmosios repeticijos pasitikrinti šviesoms. Pasižiūrėsime, kaip veikia vėdinimo sistema, kokie oro srautai susidaro. Salė nėra pakeista – ji perdažyta, pakeistos kėdės, apšvietimas ir vėdinimas – šie dalykai neturi daug įtakos salės skambesiui ir akustikai. Tikimės, kad ji nebus pablogėjusi, bet joje gali būti jaukiau groti dėl apšvietimo, spalvų ir to, kad geriau matysime vieni kitus, o mus geriau matys publika.“ 

Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Vilniaus fortepijono festivalio meno vadovė, pianistė Mūza Rubackytė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Naujos kėdės, erdvūs tarpai ir apšvietimas pagal N. Birulį-Geltonąjį lagaminėlį

79-ąjį koncertų sezoną pradedančios Filharmonijos vadovė R. Prusevičienė ekskursiją po unikalų pastatą susiejo ir su dabarties aktualijomis, kai kone visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje diskutuojama apie naujos nacionalinės koncertų salės būtinybę.

„Ačiū Dievui, prasidėjo darbai ant Tauro kalno, ir lauksime koncertų salės – Tautos namų – didiesiems visuomenės susibūrimams, tačiau iki to laiko Nacionalinės filharmonijos salė išlieka pagrindine geriausios akustikos sale Vilniuje. Ir už tai reikia padėkoti šios salės projekto sumanytojams ir tuometiniam Vilniaus miesto vyriausiajam architektui Konstantinui Korojedovui, kuris XX a. pradžioje parengė tokį ambicingą daugiafunkcio pastato projektą“, – šį ir kitus Filharmonijos pastato istorijos svarbiausius faktus priminė jos direktorė. 

Jau per 40 metų koncertų čia besiklausančios R. Prusevičienės teigimu, šis pastatas išgyveno ne vieną rekonstrukciją – daug kas čia buvo keičiama, didinama salė, štai prieš rekonstrukciją devintajame dešimtmetyje Didžiojoje salėje buvo net 1164 vietos.

„Prisimenant tas nedideles kėdutes be ranktūrių, aišku, viena vertus, džiugu, kad tilpo kur kas daugiau klausytojų, tačiau atidarius salę po rekonstrukcijos 1993-iaisiais liko 680 patogių kėdžių. Po dabartinės rekonstrukcijos vietų – tiek pat, ir įrengta dar keliolika atlenkiamų kėdučių vaikams pasisodinti ar prisėsti įsigijusiesiems stovimuosius bilietus“, – pasakojo R. Prusevičienė.

Didžiojoje salėje tarp naujų žiūrovų kėdžių eilių tapo pastebimai erdviau, nes, pasak Filharmonijos vadovės, paisyta sugriežtėjusių priešgaisrinių reikalavimų. Balkone tarp žiūrovų kėdžių eilių grąžintas centrinis praėjimas, buvęs iki devintojo dešimtmečio. Atnaujinant kėdes norėta išsaugoti nepakitusį jų dizainą, todėl dabartinių – tik rėmas kitoks ir kiek skiriasi apmušalo spalva. Taip pat galvota apie tvarumą ir ilgaamžiškumą – senosios žiūrovų kėdės, kadaise gamintos Plungėje, atitarnavo 25 metus (beje, viena senoji kėdė Didžiojoje salėje atminimui išsaugota). Filharmonijos direktorė tikisi, kad ir naujosios, pagamintos Lenkijoje, tarnaus ne ką trumpiau. 

Kitas šios rekonstrukcijos metu atliktas didelis darbas – įrengta naujoji vėdinimo sistema, netgi pareikalavusi kiek sumažinti drabužinės patalpas, mat išgabenus senąją įrangą naujoji, valdoma kompiuterinėmis planšetėmis, užėmė dar daugiau vietos. 

Nuo šiol Didžiojoje salėje galima džiaugtis ir moderniu apšvietimu. Filharmonijos direktorė teigė, kad įrengtas toks pagrindinės scenos apšvietimas, kuris leis orkestrui dirbti patogiai, neakins, koncertų metu tolygiai išryškins ir dirigentą, ir solistus. Taip pat ilgą laiką juntamas didžiulis meninio apšvietimo poreikis. Iki dabar, norint meniškai apšviesti renginius, tekdavo statyti milžiniškas konstrukcijas, prožektorius, tiesti laidus – tai užimdavo begalę laiko. 

„Estetiškas, šiuolaikinis apšvietimo sistemos sprendimas atrodo kaip čia buvęs, architektūriškai puikiai viskas išspręsta“, – spaudos konferencijos metu sakė R. Prusevičienė. 

Filharmonijos naujos apšvietimo sistemos įrengimu rūpinosi „Scenos techninis servisas“, vadovaujant bene žymiausiam šalies apšvietėjui Norvydui Biruliui, geriau žinomam Geltonojo lagaminėlio vardu. Jo žodžiais, nors Filharmonijos pastate taikomi griežti paveldosaugos reikalavimai, naująjį apšvietimą į esamą pastato interjerą pavyko integruoti labai sėkmingai ir gražiai, prietaisai minimaliai išsiskiria iš jo, neblaško, neiškraipo architektūros, prožektoriai valdomi ir apšvietimo scenarijai derinami per atstumą pultu. 

Konkretiems apšvietimo sistemos parametrams įvykdyti buvo pasirinktas garsus italų gamintojas „Spotlight“, kurio prožektoriai įrengti netgi teatre „La Scala“. Naujieji Filharmonijos prožektoriai – unikalūs, ekologiški, taupantys elektros energiją, skirti ir pritaikyti būtent šiai salei, nudažyti pagal jos spalvų gamą, veikia visiškai be triukšmo, su konvekciniu aušinimu – taigi jokių trukdžių scenoje dirbančiam orkestrui. 

Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

M. Rubackytė: „Kai padėjau rankas ant fortepijono, man pasirodė, kad akustika čia geresnė“

Didžiosios salės rekonstrukcijos projekto karūna, kaip minėjo R. Prusevičienė – ne tik technologinis bei architektūrinis atnaujinimas, bet ir įsigyti nauji instrumentai.

„Lietuvoje instrumentų problema tokia didelė, kad kartais perkame vieną instrumentą ir žinome, jog juo bus grojama keturiuose orkestruose ir dar Muzikos akademijoje, ir dar M. K. Čiurlionio mokykloje, – kalbėjo direktorė. – Labai džiaugiamės, kad šio europinio projekto metu įsigyti du kabinetiniai fortepijonai, viena koncertinė arfa, keli pučiamieji instrumentai, dabar vyksta dviejų koncertinių fortepijonų pirkimas.“ 

Neilgai trukus Filharmonijos klausytojai galės džiaugtis ir nauja lankytojų informacinės sistemos technologija, bus pristatyta programėlė išmaniesiems įrenginiams. 

79-ąjį sezoną atnaujintoje Didžiojoje salėje Filharmonija pasitiks ne tik M. K. Čiurlionio pianistų konkurso finalu, bet ir VI Vilniaus fortepijono festivalio atidarymu, kurio sumanytoja – pianistė, profesorė Mūza Rubackytė. 

Vilniaus fortepijono festivalio meno vadovė, žiniasklaidos atstovus atnaujintoje salėje pasitikusi skambindama fortepijonu, kalbėjo: „Kai padėjau rankas ant fortepijono, man pasirodė, kad akustika čia geresnė. Tikrai nieko nepraradome, gal net ir įgijome, galbūt švarumo duoda ir šviesa. Šiandien per malonų atsitiktinumą teko pietauti kartu su Tomu Venclova, kuris yra didžiulis Vilniaus ir Lietuvos istorijos žinovas. Ir jis man pasakė: ar žinote, kokia moderni ši miesto salė? Tai pirmoji vieta Vilniuje, kur 1905 metais atsirado elektra. Ir toks šviesų sistemos atnaujinimas rodo, kad esame gražiausios Vilniuje šviesos standartas.“

Vilniaus fortepijono festivalis šiemet jubiliejinis – šeštasis, bet švenčiantis dešimtmetį. Jo tema skirta vokiečių pianistės Claros Schumann 200-osioms gimimo metinėms, ją įkvėpusiesiems ir jos įkvėptiesiems, ypač kompozitoriams Robertui Schumannui ir Johannesui Brahmsui. 

Iki Naujųjų metų Filharmonijoje laukia intensyvus koncertų sezonas, kurio metu bus minimos ir labai svarbios Lietuvos muzikai jubiliejinės datos – kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-ųjų gimimo metinių karūnavimas, jo kamerinės muzikos koncertas ir ypač įdomus simfoninės muzikos koncertas „Variacijos Eduardo Balsio 100-mečio tema“. Vyks koncertai Juozo Naujalio 150-mečiui ir Giedriaus Kuprevičiaus 75-mečiui.

Policininkų, arba Nebylioji, gatvelė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Policininkų, arba Nebylioji, gatvelė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Šaltinėlis sienoje. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka