Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti. Jis pradėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.
    Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: 'Apgink mane nuo skriaudiko!'
    Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: 'Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gero, ji manęs neapkultų'“.
    Ir Viešpats pridūrė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi  per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?!
    Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“

Skaitiniai ABC (616)

Iš 17, 8–13: Kol Mozė laikė rankas iškėlęs, viršų ėmė izraelitai

Ps 121, 1–2. 3–4. 5–6. 7–8. P.: Te mums padeda Viešpats, dangaus ir žemės Kūrėjas.

2 Tim 3, 14 – 4, 2: Kad Dievo žmogus taptų tobulas


Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandien sekmadienis – diena, kai drauge renkamės bažnyčioje. Būdami Dievo tauta, dalinamės tikėjimu, tikėjimu Jėzumi. Kiekvienam suteikta galimybė apmąstyti turtingus mūsų tikėjimo slėpinius ir dalyvauti iškiliausioje maldoje – Mišiose.

Šiandienos skaitiniai kalba apie maldos galybę ir drąsina, kad nenusimintume. Pirmajame skaitinyje girdime, kaip Mozė meldžia Dievą iškeltomis rankomis, maldaudamas pagalbos priešams įveikti. Žinoma, kad jis pavargo, rankos nusviro, tačiau Mozė nepasidavė: „Kai Mozei rankos apsunko, jie ėmę akmenį parito prie Mozės ir tas ant jo atsisėdo. Rankas jam palaikė Aaronas ir Huras – vienas iš dešinės, antras iš kairės – taip, kad jo rankos buvo iškeltos, iki nusileido saulė.“

Koks mūsų tikėjimas? Ar kliaujamės maldos galia? Ar nenuleidžiame rankų, kai mums atrodo, kad malda liko neišklausyta? Ar esame ištvermingi kaip Mozė, kuris pasitiki Dievu ir nepaliauja melstis? Ar mes toliau išliekame maldoje – juk Dievas išklauso visas maldas atsiliepdamas deramu laiku.

Pasitikėk Juo, kai klojasi gerai. Pasitikėk Juo, kai prasti reikalai. Pasitikėk Juo, visiškai pasitikėk sunkiausiais laikais. Su psalmininku kelkime akis ir širdis į Viešpatį, iš kurio ateina mums visa pagalba. Jis, dangaus ir žemės kūrėjas, yra ir mūsų kūrėjas. Prisiminkime Katekizmo klausimą apie sukūrimą: esu sukurtas Dievo, idant Jį pažinčiau, mylėčiau, Jam tarnaučiau ir įvykdęs Dievo valią būčiau amžinai su Juo laimingas danguje.

Todėl nenusiminkime, verčiau melskimės. Nuostabus Evangelijoje girdimas pažadas, kad Dievas išklausys vargšo maldą: nesąžiningo teisėjo pavyzdys teįkvepia mus įvairiausių neteisybių, karų akivaizdoje, kai, regis, nieko negalime padaryti, – atkakliai melskime Dievą. Argi Švenčiausioji Mergelė daugybę kartų neprašė mūsų kalbėti rožinio maldą, prašant taikos, teisingumo ir meilės pergalės pasaulyje? Ir Jėzus primena: nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis ir delstų jiems padėti?

Pasitikėkime Dievu, kuriam kiekvienas esame brangūs. Dėkokime už malonės dovanas mums, tesustiprina jos viltį ir pasitikėjimą tėvišku rūpesčiu, idant dalintumės Jo išlieta meile su visais, kuriuos sutinkame, ypač seneliais, ligoniais, varguoliais ir atstumtaisiais.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai