Vienas iš minios jam tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą“.
    Jis atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ Ir dar pridūrė: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“.
    Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. Jis pradėjo sau vienas svarstyti: 'Ką čia man dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus'. Galop jis tarė: 'Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes.
    Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!'
    O Dievas jam tarė: 'Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?'
    Taip yra tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“.

Skaitiniai E1 (403)

Rom 4, 20–25: Parašyta ir apie mus, – nes turės būti įskaityta ir mums, jei tikėsime jį

Lk 1, 69–70. 71–72. 73–75. P.: Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.


Komentaro autorius – kun. Gabrielius Satkauskas

Viešpats perspėja saugotis godumo ir pateikia palyginimą apie turtingą žmogų, taip duodamas suprasti, kad trokšti daugiau, nei pakanka, yra kvailystė. Savo kalboje, siekdamas klausytojams išrauti pačią godumo šaknį, Jis mus sudraudžia nuo perdėto rūpinimosi net ir būtinais dalykais. Palyginime pristatomas žmogus elgiasi priešingai. Pamiršęs savo sielos gyvybę, jis rūpinasi tik kūniškais dalykais ir dėl to sulaukia šiurkštaus Dievo perspėjimo.

Žmogus yra kvailas, jei planuoja ilgesnę gyvenimo trukmę ir atsiduoda godumui. Tarsi jis sakytų sau: „Nesirūpink pamaitinti savo sielą dvasiniu maistu ar aprengti dorybėmis. Rūpinkis tik šia diena, ką valgysi ir kuo vilkėsi“.

Tačiau siela yra brangesnė nei maistas, o kūnas svarbesnis negu drabužiai. Jeigu Dievas dovanojo tokiai vertingai sielai gyvenimą, tai kaip gi Jis nesuteiktų ir to, kas yra mažiau vertinga? Iš tiesų tai siela yra mūsų nesuyrantis drabužis ir dvasiniai dalykai yra mūsų tikrasis maistas, kurie vieninteliai gali mums dovanoti ne tik ilgą, bet ir amžiną gyvenimą. Tad tenesiblaško mūsų dėmesys dėl smulkmenų ir nesiekime tik to, kas pamaitina ar aprengia. Bet galvokime apie tai, kas gali išgelbėti mūsų sielą ir pakelti ją iki Dangaus Karalystės. „Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį?” (Mt 6, 25).

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai