Kauno miesto muziejaus nuotrauka

Nemuno ir Neries upių santakoje statomų Krepšinio namų vietoje atliekami archeologiniai tyrimai, kurių metu rastas XV a. pradžiai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai. Beveik 62 gramus sveriantis lobis atiduotas į Kauno miesto muziejaus rankas.

Tyrimų vadovas, archeologas Algirdas Žalnierius pasakoja, kad aplinkybės, kuriomis surastas lobis, buvo paprastos, bet lemiamos: „Kasant trečią perkasą, buvo valomos perkasos sienelės ir tuo metu iš sienelės pradėjo byrėti pinigėliai. Šiuo atveju, galima sakyti, kad lobį pavyko surasti atsitiktinai. Jei lobis būtų užkastas keletu centimetrų toliau, jo nebūtume aptikę.“

Praeitais metais rekonstruojant Laisvės alėją buvo rastos 350 puodynėje užkastos Žygimanto Augusto laikų monetos. Pasak A. Žalnieriaus, šiuos lobius skiria daugiau nei šimtas metų – Laisvės alėjoje rastas lobis mena XVI a., o Kauno santakoje – dar ankstesnį.

„Šis lobis priskiriamas XV a. pradžiai. Lobį sudaro Vytauto denarai bei Prahos grašiai. Vytauto denarai kaldinti iki Vytauto mirties (1430 m.), o Prahos grašiai kaldinti Čekijos karaliaus Vaclovo IV valdymo metais (1378–1419 m.). Iš viso rasti 52 Vytauto Didžiojo denarai bei 19 Prahos grašių. Numizmatai Prahos grašius prilygina dabartiniams Amerikos doleriams – Prahos grašiais atsiskaityti buvo galima didžiojoje dalyje Europos.“

Spėjama, kad iš Prahos grašių buvo kaldinami Vytauto denarai. Kauno santakoje surasti grašiai vėlyvi – lengvesni ir ne tokio gryno sidabro kaip ankstesni jų pirmtakai.

Archeologiniai kasinėjimai. Raudona rodyklė žymi vietą, kurioje buvo rastas lobis. Kauno miesto muziejaus nuotrauka

Radinių sąskaitoje – 1,5 lobio

Kauno santakoje lobį surado Metalo ieškiklių naudotojų klubo (MINK) narys. Pasak archeologo A. Žalnieriaus, klubo nariai net keletą kartų per dieną atvažiuoja pagelbėti archeologams. „Esu ypatingai dėkingas lobį radusiam Jevgenijui Laurs bei Markui Tokarevui, kuris monetas valė ir konservavo. Bendradarbiaujame jau kelis metus, per visą laiką nebuvo jokių priekaištų, žmonės geranoriškai aukoja savo laiką ir prisideda prie paieškų. Jų dėka, tyrimų metu, be lobio, taip pat pavyko aptikti apie šimtą kitų metalinių dirbinių.“

MINK narys Jevgenijus Laurs teigia, kad radus lobį užplūsta daugybė jausmų ir visi jie yra teigiami.

Vieta, kurioje rastas lobis. Kauno miesto muziejaus nuotrauka

„Tą akimirką, pastebėjus pirmąją monetą smėlyje, širdis tikrai suvirpa. Tai lyg žvejui ištraukti didžiulę žuvį – mylimam hobiui paaukoto laiko įprasminimas. Nuostabus jausmas, pirmą kartą pakėlus radinį, žinoti, kad nuo to laiko, kai kažkas jį pametė arba paslėpė, esi pirmasis žmogus jį laikantis rankoje. Be to, jautiesi reikalingas tiek klubui, tiek archeologams, tiek visiems žmonėms, nes praėjus kuriam laikui lobis atsidurs muziejaus ekspozicijoje, kur jį galės apžiūrėti visi norintys“, – teigia J. Laurs.

J. Laurs teigimu, šis rastas lobis jam yra ne pirmas: „Esu prisidėjęs prie Laisvės alėjoje rasto lobio surinkimo, tai galima teigti, jog esu radęs pusantro lobio.“

Kauno miesto muziejaus nuotrauka

Monetų lobiai aptinkami itin retai

Archeologo A. Žalnieriaus teigimu, profesionalių tyrinėjimų metu lobiai dažniausiai yra aptinkami atsitiktinai, vykdant kokius nors žemės judinimo darbus: „Pavienių pinigų, ypač atsiradus metalo ieškikliams, pavyksta aptikti gan daug, tačiau tokį lobį mano komandai pavyko aptikti pirmą kartą.“

Kas yra lobis, kiekvienas suvokia individualiai. Archeologas tvirtina, kad niekada neturėjo didelio potraukio numizmatikai, tačiau monetų lobiai, palyginti su kitais radiniais, turi didesnę rezonansinę vertę, ko negalima pasakyti, pavyzdžiui, apie surastą didelę sankaupą senovinių koklių, kurių istorinė vertė gali būti net didesnė.

Pasak A. Žalnieriaus, monetų teigiama savybė ta, kad remiantis jų kaldinimo metais, galima nustatyti kultūrinio sluoksnio ankstyviausią datavimą, tačiau aklai pasitikėti monetomis, nereikėtų, nes jos galėjo būti pamestos daug vėlyvesniais nei kaldinimo laikais.

Lobį priėmęs Kauno miesto muziejus džiaugiasi naujais eksponatais ir jau ruošiasi juos pristatyti visuomenei. „Tai pirmasis tokios vertės lobis, atkeliavęs į muziejaus fondus. Mūsų pareiga ne tik užtikrinti tinkamas saugojimo sąlygas, kad lobis išliktų nepakitusios būklės, bet ir garantuoti šios muziejinės vertybės prieinamumą visuomenei. Šiuo metu vykdomi lobio skaitmeninimo darbai ir netrukus parengta informacija bus visiems prieinama LIMIS sistemoje. Be abejo, ateityje, lobis bus eksponuojamas ir muziejaus ekspozicinėse erdvėse“, – teigia Kauno miesto muziejaus vyr. fondų saugotoja Jurgita Adomaitienė.

Archeologus kalbino Kauno miesto muziejaus muziejininkas – archeologas Povilas Gadliauskas. Kauno miesto muziejaus informacija