Unsplash.com nuotrauka

Spalio 3 d. „Bernardinai.lt“ publikavo straipsnį „Natūralus šeimos planavimas – Dievo dovana, kurią katalikai ignoruoja?“ Tekste buvo rašoma apie Katalikų Bažnyčios požiūrį į kontraceptines priemones bei NŠP kaip moraliai pateisinamus ir, anot ekspertų, veiksmingus gimstamumo reguliavimo metodus.

Socialiniame feisbuko tinkle katalikai dalijosi skirtingomis nuomonėmis šia tema. Matydami, kad ji – aktuali ir svarbi, nutarėme pakalbinti kitų krikščioniškų konfesijų atstovus. Koks jų bažnyčių požiūris į lytinius santykius šeimoje ir kontracepcijos naudojimą? Su kokiais praktiniais klausimais susiduria tikintieji?

Pirmasis pašnekovas – tai ortodoksų diakonas Gintaras Sungaila. Šiuo metu jis tarnauja Maskvos patriarchato ortodoksų Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedroje, Vilniuje. Gintaras yra ir šeimos žmogus, kartu su žmona Justina auginantis sūnų Joakimą.

Prezervatyvai gali būti leidžiami

Ortodoksų (arba Stačiatikių) Bažnyčia – artimiausia konfesija katalikams. Nors skiriasi požiūris į kai kuriuos teologinius niuansus ar popiežiaus vaidmenį – ortodoksai praktikuoja tokius pat sakramentus kaip ir katalikai, o „paprastų žmonių“ lygiu – bent jau Lietuvoje – vyrauja šilti, draugiški tarpusavio santykiai. Ekumenizmo dvasią, ko gero, labiausiai atspindi Vilniaus arkangelo Mykolo parapijos buvusio klebono Vladimiro Seliavko pasakyti žodžiai viename interviu: „1054 m. Rytų ir Vakarų bažnyčių schizma buvo istorinė klaida.“ Ar krikščionims tą klaidą kada nors pavyks atitaisyti – sunkus klausimas, tačiau bent jau pripažįstamas vienybės poreikis.

Ortodoksų diakonas G. Sungaila. Cerkiew.pl nuotrauka

Kalbant konkrečiau apie požiūrį į lytinius santykius ir kontracepciją – Ortodoksų Bažnyčioje jis kiek kitoks negu pas katalikus. Pasak G. Sungailos, esminis dokumentas, kuriame paliečiami šie klausimai, – tai 2000 m. išleisti „Rusios Ortodoksų Bažnyčios socialinio mokymo pagrindai“. Juos patvirtino vyskupai, priklausantys tik Maskvos patriarchatui, tačiau kiti patriarchatai dokumentui neprieštaravo – tad galima tvirtinti, jog šis mokymas reprezentuoja visų ortodoksų bažnyčių nuomonę.

Dokumente nagrinėjamos įvairios temos, tačiau mums rūpi 12 skyrius – bioetikos klausimai. Ten rašoma apie kontracepciją, kuri išskiriama į dvi grupes. „Pirmoji grupė – abortinio veikimo kontraceptinės priemonės (spiralės, „kitos dienos piliulės“ ir t. t.), kurios sunaikina žmogiškąją gyvybę. Kadangi ortodoksai teigia, jog gyvybė užsimezga pradėjimo momentu, tokių priemonių vartojimas laikomas žmogžudyste. Tai yra smerktina. O kalbant apie antrąją grupę – neabortuojančią kontracepciją (prezervatyvus, nutrauktą lytinį aktą ir pan.) – tame dokumente šiek tiek aptakiai parašyta, kad tokios priemonės negali būti vertinamos lygiai taip pat kaip abortuojančios“, – pasakoja G. Sungaila.

Ką tai reiškia? Ortodoksų diakonas aiškina, kad dokumentas pabrėžia atsakingą tėvystę – vyras ir žmona traktuojami kaip lygiaverčiai asmenys, vienodai atsakingi už savo vaikų gerovę. Todėl jie atitinkamai turi planuoti, kaip atrodys jų šeimyninis gyvenimas. Remiantis Šventuoju Raštu, dokumente minima tinkamiausia šeimos planavimo priemonė – laikinas susilaikymas nuo lytinių santykių. Turimas omenyje šv. Pauliaus 1-asis laiškas korintiečiams, kuriame apaštalas sutuoktinius ragina: „Nesitraukite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui sutarę, kad atsidėtumėte maldai, paskui vėl sueikite draugėn, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu“ (1 Kor 7, 5).

Tačiau G. Sungaila atkreipia dėmesį: „Paulius rašo ‚sutarę‘ – turi būti abipusis poros susitarimas dėl susilaikymo. Taigi, ortodoksų mokymas sako, kad šis būdas minimas su išlyga ir yra tinkamas ne visiems. Šeimoje ne visada abu žmonės turi vidinės dvasinės stiprybės susilaikyti nuo lytinių santykių, ypač ilgą laikotarpį. Taip pat būna skirtingų situacijų, pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių yra netikintis – tada sunku pasiekti abipusį susitarimą.“ Ką daryti tokiais atvejais? Minėtame dokumente atsakoma: jei dėl vienokios ar kitokios priežasties netinka susilaikymas – sprendimą dėl neabortuojančios kontracepcijos naudojimo pora turėtų priimti kartu su dvasios tėvu. Kitaip sakant, dvasios tėvas – žmogus, pas kurį pora nuolat eina išpažinties – gali leisti naudoti prezervatyvus ar kitas priemones, kurios nežudo užsimezgusios gyvybės.

Lenkijos autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios metropolitas Sawa (Michal Hrycuniak). Wikipedia.org nuotrauka

Mano pašnekovas teigia, jog tokie dvasininkai negali per daug kištis į privatų lytinį gyvenimą: „Dokumente pabrėžiama, kad nuodėmklausys turėtų laikytis skaistumo ir tam tikro dvasinio tyrumo. Lenkijos autokefalinės bažnyčios vadovas metropolitas Sawa (Michalas Hrycuniakas) yra pasakęs: ‚Bažnyčia neturi lįsti žmogui į kelnes‘.“

Natūralus šeimos planavimas – beveik nežinomas

Trumpai priminsiu apie Katalikų Bažnyčios propaguojamą Natūralų šeimos planavimą (toliau – NŠP). Tai – mokslu pagrįstos priemonės, kuriomis stebimas moters ciklas. Įvaldžius metodiką, pora žino, kada moteris vaisinga, o kada – ne. Taigi, jeigu kol kas neplanuoja vaikelio, vyras ir žmona gali mylėtis nevaisingomis dienomis, o vaisingomis – susilaikyti nuo sekso. Iš pirmo žvilgsnio – metodas, kuris puikiai išpildo šv. Pauliaus paraginimą „kuriam laikui“ atsiskirti. Tačiau ortodoksų pasaulyje NŠP – vis dėlto retenybė.

G. Sungaila sako, kad Ortodoksų Bažnyčios socialinis mokymas atskirai apie NŠP nekalba – tai būtų galima priskirti dokumente minimai neabortuojančiai kontracepcijai. „Yra pavienių ortodoksų, kurie propaguoja NŠP. Tai leidžiama, bet nėra populiaru – daugiausia dėl kultūrinių aplinkybių, – pasakoja diakonas. – Ši metodika atsirado Vakaruose, tad Rytų krikščionys apie tai žino nedaug.“

Ortodoksų diakonas Gintaras Sungaila su žmona Justina ir sūnumi Joakimu.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Kita vertus, pašnekovas įsitikinęs, kad net jei apie NŠP išgirstų visi ortodoksai, vargu ar ši priemonė taptų itin patraukli. Viena iš priežasčių labai paprasta: „Gauti nuodėmklausio leidimą neabortinei kontracepcijai – kur kas lengviau, negu mokytis apie vaisingumo ciklą ir pildyti lenteles.“ G. Sungaila mini ir kai kada pasitaikančias problemas porose: yra moterų, sergančių ligomis, kurios labai sutrikdo vaisingumo ciklą, arba gydytojas rekomenduoja nebeplanuoti vaikų, kitaip iškils rimta grėsmė sveikatai – visos tos aplinkybės ortodoksus taip pat skatina pasirinkti daugelį kartų išbandytą prezervatyvą, o ne menkai pažintą NŠP.

Dar viena paprasta priežastis – nemažai Gintaro pažįstamų ortodoksų šeimų gyvena pagal principą: „Kiek Dievas duos vaikų, tiek ir auginsim.“ Tad bet kokie kontracepcijos ar NŠP klausimai išvis atkrenta. 

Reikia turėti omenyje ir niuansus, šiais laikais būdingus tik Rytų krikščionims. Ortodoksų Bažnyčioje išlikusi tvarka per pasninką susilaikyti ir nuo lytinių santykių. Gavėnia, adventas, Didžioji savaitė, pasirengimas kitoms šventėms, kiekvienas trečiadienis ir penktadienis, taip pat – para prieš Eucharistijos priėmimą... Visomis tomis dienomis tikėjimą praktikuojančios poros turėtų nesimylėti. „Manau, todėl NŠP būtų problemiškas daugumai ortodoksų. Viską sudėjus, gauname 60–70 procentų pasninko dienų per metus. O jei dar paisytume moters ciklo, mylėjimuisi teliktų vos kelios dienos“, – juokiasi G. Sungaila.

Kai kam susilaikymas – per sunkus

Nors Ortodoksų Bažnyčioje galioja gan griežta pasninkų tvarka – daug vietos lieka ir vadinamajam pastoraciniam Bažnyčios mokymo pritaikymui. Mano pašnekovas teigia, jog ortodoksų dvasininkai, priklausomai nuo situacijos, gali sušvelninti reikalavimus konkrečiam žmogui ar šeimai – kad būtų išsaugota „evangelinė dvasia“. G. Sungaila pateikia pavyzdį: „Parą prieš Eucharistiją tradiciškai susilaikome nuo lytinių santykių – kad dvasiškai pasirengtume, susikauptume. Jei laikytumės nuostatų griežtai, pagal raidę, tada ortodoksai neturėtų kelti vestuvių šeštadieniais – arba priešingu atveju jiems tektų susilaikyti nuo „pirmosios nakties“. Tačiau dažnai pas mus vestuvės vyksta būtent šeštadieniais, nes vietos klebonai turi teisę padaryti išimtį. Stengiamasi žiūrėti, kaip būtų geriau sutuoktiniams, taip pat ir giminėms – kuriems būtų sudėtinga suvažiuoti kurią nors kitą dieną.“

Unsplash.com nuotrauka

Panašus principas galioja ir dėl leistinos kontracepcijos. Pasak diakono, ne visos poros sugeba laikytis ilgo „lytinio pasninko“ režimo – pavyzdžiui, jei vyras ar žmona turi labai aukštą libido. Tad tokie žmonės gali kreiptis į savo nuodėmklausį, kad šis leistų mylėtis ir per gavėnią ar adventą. „Kaip minėjau, tikrai labai daug porų, iš kurių vienas žmogus yra netikintis, – sako G. Sungaila. – Jei tokiam žmogui pasakysi, kad 40 dienų teks susilaikyti nuo lytinių santykių... Kai kada tai gali grėsti skyrybomis.“

Ortodoksas vėl primena šv. Pauliaus 1-ąjį laišką korintiečiams: jame apaštalas sako, kad norėtų, jog visi būtų tokie kaip jis – nevedę. Tačiau čia pat priduria: „Bet jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Verčiau tuoktis negu degti“ (1 Kor 7, 9). Kitaip sakant, santuokoje žmonės gali išpildyti savo lytinį potraukį, taip apsisaugodami nuo ištvirkavimo ir kitų nuodėmių. „Todėl svarbu pastoraciškai atsižvelgti į poros santykių dinamiką. Jei bus užkrauta tai porai nepakeliama susilaikymo našta – žmonėms gali kilti pagundų savo aistrą patenkinti nenatūraliu būdu (pavyzdžiui, masturbacija) ar net svetimavimu“, – sako diakonas.

Mano pašnekovas priduria, jog tokios „nuolaidos“ nereiškia, kad ortodoksai gali nebegalvoti apie būsimus vaikus. G. Sungaila cituoja minėtą dokumentą apie socialinį mokymą: jeigu susituokę asmenys susilaikymą ar kontracepciją naudoja iš „egoistinių paskatų“ (nori pagyventi sau, įsigyti daiktų, pamatyti pasaulio ar pan.) – tai yra nuodėmė. Vėlgi kiekvienas atvejis – unikalus, ir apie tai reikia išsikalbėti su dvasios tėvu. Tačiau atvirumas gyvybei šiame kontekste išlieka.

Unsplash.com nuotrauka

Kas kita – jei pora, pavyzdžiui, turi 5 vaikus ir finansiškai neišgalėtų auginti šešto. Arba jei tėvai tiek „nusikalę“, kad dar vienas vaikas būtų nebe jų jėgoms. Tokiais atvejais nenorėjimas susilaukti vaikų nėra laikomas nuodėme. „Šią savaitę bendravau su daugiavaikės šeimos tėvu. Jis džiaugėsi, kad dabar, kai jauniausias vaikas paaugo, pagaliau gali išsimiegoti. O prieš tai, 10 metų, jis buvo kosmose...“ – prisimena pašnekovas.

Vedę kunigai = nuosaikesnis požiūris?

Taigi, – palyginus su Katalikų Bažnyčia, ortodoksų mokymas apie šeimą vienais klausimais griežtesnis, kitais – nuosaikesnis. Kontracepcijos naudojimas priklausytų antrajai grupei. G. Sungaila svarsto, kad taip galbūt susiklostė ir dėl kiek kitokio požiūrio į celibatą: daugelis ortodoksų kunigų (ir net kai kurie vyskupai) patys turi šeimas – arba yra jas turėję. „Todėl tas gyvenimas jiems pažįstamas ne teoriškai“, – įsitikinęs diakonas.

Ortodoksas teigia, kad skaistumas, susilaikymas Rytų Bažnyčioje apskritai yra laikomas dorybe. Dauguma šios konfesijos vyskupų yra vienuoliai – o jie negali turėti šeimų. Bet yra išimčių – dabartinis Rusios Ortodoksų Bažnyčios sinodo socialinio skyriaus vadovas (kaip tik ir dirbantis šeimos klausimais) vyskupas Panteleimonas (Arkadijus Šatovas) yra našlys, jau užauginęs vaikus. Tokie dvasininkai, anot pašnekovo, praturtina Bažnyčios požiūrį. „Esu su juo bendravęs – jis išmano šeimos gyvenimą, duoda praktinių patarimų. Pavyzdžiui, kai buvo jaunas kunigas, kiekvieną dieną grįždamas namo, prieš įeidamas į laiptinę sukalbėdavo „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“ – nes žinojo, kad ką tik baigė vieną tarnystę ir darbą, o dabar, grįžus namo, prasidės „antra pamaina“. Jis melsdavosi, kad pavargęs namuose nesusierzintų, nesupyktų. Tai – stulbinamas pavyzdys. Su tokiais dvasininkais galima iškart rasti bendrą kalbą“, – sako G. Sungaila.