Wikipedia.org nuotr.

Žinių apie šventosios gyvenimą išlikę mažai, tačiau pakankamai, kad atsiskleistų visa jos asmenybės didybė. Gyveno Katerina Balkanų valstybėje, kurioje vyravo islamas.

Katerina Vukčić Kosača gimė Herzegovinoje 1424-siais. Ištekėjo už priešpaskutinio Bosnijaus karaliaus Stefano Thomas, dėjo dideles pastangas skleisti krikščionybę savo karalystėje. Pakvietė į sostinę pranciškonus, kad šie pristabdytų ir atverstų eretikus bei schizmatikus „bogomilus“, kurie Bosniją buvo pavertę savo idėjų sklaidos centru. Jie dvasinį pasaulį priešino su materialiuoju, laikydami jį blogio jėgų išraiška. Neigė Švč. Trejybę, Kristaus žmogiškumą, Senąjį Testamentą, nepripažino liturgijos, hierarchijos, krikšto ir santuokos.

1463 metais turkai, vedami sultono Mahometo II, okupavo Bosniją – Katerinos vaikai pateko į nelaisvę ir buvo priversti tapti musulmonais. Tais pačiais metais karalienė tapo našle, pasitraukė į Romą, kur ją su didele pagarba priėmė popiežius Pijus II.

Katerino tapo pranciškonų tretininke ir gyveno labai šventai.
Mirė Romoje 1478 m. ir buvo iškilmingai palaidota bažnyčioje Aracoeli. Testamente savo karalystę, kalaviją ir karališkuosius simbolius paliko Šventajam Sostui, su sąlyga, kad jeigu jos sūnus Zigizmundas, būtų išlaisvintas iš turkų nelaisvės ir grįžtų prie krikščionybės, turėtų tapti Bosnijos karaliumi.

Pranciškonų ordinas švenčia Kateriną kaip palaimintąją jos mirties dieną – spalio 25 d.