Jėzus kalbėjo: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medelį, ir padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose“.
    Jis vėl tarė: „Su kuo man palyginti Dievo karalystę? Ji panaši į raugą, kurį ėmusi moteris įmaišė į tris saikus miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.

Skaitiniai E1 (418)

Rom 8, 18–25: Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai

Ps 126, 1–2ab. 2cd–3. 4–5. 6. P.: Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė.


Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

Dievo Karalystė. Šie keletas žodžių visais laikais žmogui asocijuojasi su slėpiniu, ilgesiu. Norisi žinoti, kaip ji atrodo, kokia ten santvarka, koks laiko skaičiavimas ar įstatymai ten veikia, kokios tos Karalystės geografinės sienos ir kodėl apie ją nekalba žinių laidos, kodėl jos neafišuoja interneto portalai.

Tačiau iš tiesų apie šią Karalystę yra nemažai kalbama. Galėtume sakyti, kad Naujajame Testamente yra atskleistos visos jos kortos. Jėzus Dangaus Karalystės šydą praskleidžia po truputėlį. Taip, kad žmogus suprastų. Taip, kad jaustųsi visateisiu jos piliečiu. Taigi, nuo kur prasideda, kur plyti ši Karalystė? Ir apskritai, kas ji yra?

Atsakydamas į šiuos, ar bent jau panašius klausimus, Jėzus pateikia du trumpus, visiems suprantamus palyginimus. Dievo Karalystės pradžia – mažytis sėklos grūdas. Jos pradžia Dievo iniciatyvoje, įrašytoje į žmogaus širdį jį kuriant. Žmogus gyvena šios Karalystės ilgesiu ir atėjus laikui, joje gali atrasti prasmę, pailsindamas nuo ieškojimų pervargusią galvą. Kartu labai svarbu nepamiršti, kad Dangaus Karalystės ilgesys turi užimti centrinę vietą gyvenime. Šiuo šventu ilgesiu reiktų matuoti visus laimėjimus, ieškojimus, pasiryžimus. Jame turime ieškoti ir atsakymų į gyvenimo prasmės klausimus, nes Karalystės raugas, Dieviškosios Rankos įmaišytas į žmogiškąją būtį, turi visur prasiskverbti ir viską apimti.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai