VAJC nariai K. Trinkūnaitė ir G. Zaveckas.

Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro nuotrauka

„Bažnyčia nėra atsilikusi, ji keliauja su pasauliu į priekį“, – teigia Vilniaus arkivyskupijos centro (toliau – VAJC) vadovė Kristina Trinkūnaitė, kartu su komanda pristatydama pirmąją Lietuvoje mobiliąją katalikišką programėlę „VAJC“. Idėjos autoriai tikisi, kad jaunas žmogus, naudodamasis šia priemone, iš naujo atras maldą, stabtels tarp kasdienių darbų – ir daugiau sužinos apie tai, kas įdomaus dedasi Bažnyčioje (bent jau Vilniuje ir aplink jį).

Programėlėje – 3 skiltys: „Ateik“, kurioje reklamuojami Vilniaus arkivyskupijoje vykstantys renginiai, aktualūs jaunimui; „Įkvėpk“ – kiekvieną dieną atsiranda dienos Evangelija, o 10.00 val. vartotojas gauna pranešimą su jos ištrauka; ir „Ieškok“, kurioje galima rasti keletą maldos formų, keliolika nuorodų į krikščioniškus puslapius ir žaidimą – juo galima pasitikrinti istorijos ar teologijos žinias.

VAJC komanda pabrėžia, kad ir patys tikintieji galės šią programėlę „kurti“ – siųsti kvietimus į savo renginius ar siūlyti įvairių maldos formų.

Mobilioji programėlė „VAJC“ – nemokama, kol kas pasiekiama tik „Google Play“ internetinėje parduotuvėje. Idėjos autoriai tikina, kad netrukus „VAJC“ bus galima atsisiųsti ir iš „Apple“ platformos.

Kasdienis dvasingumas – išmaniai?

Pamenat išmanųjį rožinį? Panaši naujovė – tik be 100 eurų kainuojančios apyrankės – atsirado ir Lietuvoje. Tuo pasirūpino programėlės „VAJC“ autoriai – dizaineris Paulius Lizdenis ir VAJC referentas Aurimas Jonika. Pastarasis Vilniaus kolegijoje studijuoja Išmaniųjų įrenginių programavimą – kaip studentas, savo profesinei praktikai vaikinas turėjo sukurti ką nors, kas būtų susiję su jo specialybe.  

O VAJC tik to ir telaukė. Organizacijos vadovė K. Trinkūnaitė prisimena, kad, dirbdama jaunimo pastoracijoje, ji jau anksčiau svarstė apie mobiliąją programėlę. „Jau seniai reikia“, – vis sakydavo kolegos, tačiau kiekvienąkart pritrūkdavo tvirto žingsnio, kad tai būtų įgyvendinta. Be to, pasak pašnekovės, kolektyvas niekaip nenuspręsdavo, koks turėtų būti programėlės turinys: „Mums tai buvo tam tikras iššūkis, nes kasdien naudojamės įvairiomis programėlėmis ir nesusimąstome: „O kam tiksliai jos yra skirtos“? Vienų funkcija labai aiški, pavyzdžiui, bėgiojant matuoti kūno pulsą, sveikatai palaikyti. Kitos naudojamos kažkam kitam. Tad koks konkretus tikslas galėtų būti programėlės, kuri tave augintų dvasiškai?“

Šiuo atveju, išgirdę apie Aurimo praktikos užduotį, VAJC nariai nedvejojo – darom kažką, kas padėtų jauno žmogaus dvasingumui kasdienybėje. Nors pradžioje teko kai kurių idėjų atsisakyti, galutinis programėlės variantas – kaip tiki kūrėjai – turėtų atlikti savo „misiją“.

VAJC komanda: G. Zaveckas, M. Viselgaitė, K. Trinkūnaitė, A. Jonika.

Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro nuotrauka

„Mes dažnai labai neigiamai kalbame apie išmaniuosius įrenginius, ypač apie jų įtaką dvasiniam gyvenimui, neva tai žalinga, atskiria nuo kitų, veda į individualizmą, kuria iliuzijas... – priduria K. Trinkūnaitė. – O štai paimame šį įrankį ir ieškome būdo, kaip jis galėtų padėti gyventi dvasinį gyvenimą. Popiežius Pranciškus nemažai kalba apie tai, kad išmanieji įrenginiai egzistuoja kaip galima pagalba mums.“

Viskas vienoje vietoje

Kokios pagalbos tikimasi iš pirmosios lietuviškos katalikiškos programėlės? Idėjos autoriai sako, kad viena iš priemonių dvasiškai augti – paprasta, bet kartu labai svarbi: Evangelijos ištraukos, kurios, kaip minėta, reguliariai pasirodo tikinčiojo telefono ekrane – ir primena apie kasdien į žmogų besikreipiantį Dievą.

„Iki tol Lietuvoje nebuvo programėlės, kurioje be papildomos paieškos būtų galima skaityti dienos Evangeliją, nors ir esama kelių panašių įrankių Lietuvoje. Mes stengėmės sukurti bazę, kuri, mūsų manymu, buvo pati reikalingiausia“, – sako programėlės kūrėjas A. Jonika. Jis mano, kad laikui bėgant Lietuvoje atsiras daugiau panašių technologinių sprendimų, kurie popierinius tekstus pakeistų į skaitmeninius. „Daugelis jau skaito elektronines knygas. Labai paprastas pavyzdys: kiek žmonių dabar su savimi nešiojasi maldaknygę, o kiek – telefoną? Jeigu maldaknygę galime įdiegti į telefoną, gal tai taps labiau priimtina ir daugiau žmonių melsis tais būdais“, – svarsto VAJC referentas.

Apie skaitinių ir maldų perkėlimą į telefonų ekranus kalba ir K. Trinkūnaitė. J i teigia, kad dabartiniam jaunimui tai ypač aktualu: „Jeigu gyveni tikrai krikščionišką gyvenimą, tai supranti, kad kartais malda tave „užklumpa“ ne vien namuose. Malda tave gali užklupti — čia toks įdomesnis krikščionių pasakymas... Bet iš tikrųjų kartais ateini į bažnyčią ir nori pasimelsti. Ir štai neturi Šventojo Rašto su savimi, kuris sveria daugiau nei tavo rankinė. Arba prireikia kokios nors maldos, pavyzdžiui, litanijos, kuria nuolat meldiesi. Arba bendruomenė, kuri renkasi kiekvieną savaitę, kas kartą vis spausdina tą pačią maldą... Mes padarėme maldą prieinamesnę. Sakoma, kad išmanusis telefonas yra mūsų rankos pratęsimas. Be jo būname labai retai. Tad jeigu telefone yra įvairiausių maldos formų, tai, kad ir kur būtume, kur keliautume – visada turėsime jas su savimi.“

Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro nuotrauka

VAJC referentė Miglė Viselgaitė įsitikinusi, kad išmanioji programėlė ugdyti jauno žmogaus dvasingumą turėtų padėti ir kitu požiūriu – gal tikintysis atras iki šiol negirdėtą, bet jam artimą maldą? „Yra atskira skiltis, kurioje galima pamatyti tiek plačiai žinomų maldų (tų, kurios užrašytos maldaknygėse, internete), tiek galbūt mažiau populiarių, bet reikalingų. Tai – ekologiška ir patogu, nes maldų nereikia spausdinti ar šviesti. Taip pat visada yra galimybė vartotojams siūlyti savo maldos formas, kurios dažniausiai naudojamos jų bendruomenių ir asmeniniame maldos gyvenime.“

Dar vienas VAJC komandos narys, Gabrielius Zaveckas, mano, jog išmanieji įrenginiai, ko gero, taip greit nepakeis tradicinių maldingumo priemonių – anot pašnekovo, popierinį Šventąjį Raštą ar maldaknygę skaityti smagiau ir patogiau. Tačiau mūsų minima technologija turėtų būti labai naudinga tiems, kurie daug keliauja: „Prisimenu save, kai gyvenau užsienyje pagal mainų programą. Kas kartą, nusprendęs skirti laiko maldai, atsikeldavau ryte ir galvodavau: Aha, man dabar reikia įsijungti vieną puslapį, telefonu nusifotografuoti Evangeliją... Arba: Reikia imti kuprinę, kad galėčiau įsidėti vieną ar kitą priemonę maldai. Tačiau nesinorėdavo vaikščioti po miestą apsikrovus. Dabar, atsiradus programėlei, – voila: galima pasivaikščioti be jokio balasto, nes viskas vienoje vietoje, nereikia papildomo pasiruošimo“, – sako Gabrielius.

Ar šis sumanymas taps populiarus (ir ar šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos Lietuvos arkivyskupijos) – pamatysime. VAJC kol kas turi tokius skaičius: šiuo metu jų sukurta programėle naudojasi 322 aktyvūs vartotojai – t.y. tie, kurie programėlę įsijungia daugiau negu 1 kartą per dieną.