Mt 25, 1–13:

„Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.

Lk 12, 35–40:

„Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie! Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.

Skaitiniai G (pasirinktinai)

Išm 4, 7–15: Sulaukti senatvės – tai kilniai gyventi

   arba 2 Mak 12, 43–46: Jis pasielgė labai gerai ir kilniai, kadangi galvojo apie prisikėlimą

Ps 23, 1–3. 4. 5. 6. P.: Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu, aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.

   arba Ps 103, 8. 10. 13–14. 15–16. 17–18. P.: Viešpats išgelbi teisiuosius.

Rom 5, 5–11: Nuteisinti jo krauju, mes būsime jo išgelbėti nuo rūsčios bausmės

   arba Rom 6, 3–9: Pradėkime gyventi atnaujintą gyvenimą


Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

Lapkričio pradžia mums primena apie šio, žemiškojo, gyvenimo laikinumą. Atrodo, viskas sustingsta. Viršų pradeda imti tamsa, liūdesys. Tik žvakės liepsna praskaidrina rudens sutemas. Ji atrodo tokia trapi ir pažeidžiama. Visada, kai žvelgiame į žvakės liepsną, uždegtą tuomet, kai, rodos, rudens darganos pačios atšiauriausios ir tamsa giliausia, kai matome, kaip rudeninis vėjas visais būdais stengiasi užpūsti trapią liepsnelę, turime prisiminti, kad žvakės liepsna mums visuomet primena Susitikimą, apie kurį kalba Evangelija.

Mūsų brangieji, kuriuos šiandien prisimename, jau yra susitikę su Šeimininku – prisikėlusiu Viešpačiu. Jau yra laimingi, matydami Jį veidas į veidą. Šiandieną kartu ir mes turime atlikti tam tikrą testą. Pasižiūrėti, ar esame pasirengę susitikti su Šeimininku. Gyvenimo trapumas, apie kurį nori nenori šiandien mąstysime, primena kiekvienam iš mūsų, jog susitikimas su Šeimininku gali įvykti visai netikėtai. Čia reikalinga ne užimta visuomeninė padėtis, ne laimėtos akcijos ar dividendai, bet tikėjimo žibintas, padėsiantis atpažinti Šeimininko veido bruožus ir Jo Žodžio juosta, kuria turime būti susijuosę strėnas. Rodos, tik du dalykai. Tačiau tik nuo to priklauso, ar mes išgirsime tą „laimingi jie“.

Tad stovėdami šiandien prie savo artimųjų kapų, melsdami jiems Viešpaties gailestingumo, pamąstykime, ar mano strėnos sujuostos, ar mano žiburiai uždegti. Visgi patarlė „memento mori“ yra teisinga...

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai