EPA nuotrauka

Ar prisimenate, kaip Stalinas Lietuvai saulę nešė? Tokią, kurios spindulių regėti nenorėjo daugelis. Bandė saulę Bolivijai atnešti ir sekmadienį atsistatydinęs šalies prezidentas Evo Moralesas.

Pastarosiomis savaitėmis Bolivijoje vyko protestai prieš prezidentą Evo Moralesą. Bolivijoje saulės nestinga, tačiau žmonės nešėsi iš namų virtuvės puodus ir mušdami juos šaukštais žingsniuodavo miesto gatvėmis arba burdavosi į minias. Protestų metu žuvo trys žmonės, per 300 – sužeistųjų. Mėgstamiausias protesto būdas – blokuoti kelius. Sutrikęs eismas sukelia daugybę nepatogumų ne tik miestuose ir tarp jų, bet ir kertant sienas su kaimyninėmis šalimis.

Eilinis protestas Pietų Amerikoje, sakysite. Vis dar protestuoja Čilė, protestavo Ekvadoras. Visi trokšta geresnio gyvenimo. Tik čia reikėtų suklusti –  Bolivijoje situacija kitokia. Čia vyksta kova ne tik dėl geresnio gyvenimo, čia vyksta kova už demokratiją.

Evo Moralesas.

EPA nuotrauka

Evo Moralesas ketino ketvirtą kartą tapti šalies prezidentu. Nuo 2006 m. Bolivijai vadovavo pirmą kartą šalies istorijoje – indėnas prezidentas, iškilęs kaip lyderis, kovojančių už kokos lapų augintojų teises. Kokos lapai – dažniausias Bolivijos žemiausio socialinio sluoksnio pragyvenimo šaltinis, tačiau pasaulis kovoja su kokos lapais, kaip kokaino šaltiniu. Norėta juos uždrausti ir Bolivijoje, tačiau E. Moralesas iš šeimos, kurios pragyvenimo šaltinis būtent kokos lapai, taigi E. Moralesas stojo į kovą su tuometine valdžia ir tapo žinomas Bolivijoje.

Šių metų spalio mėnesį vyko pirmasis rinkimų turas. Evo visuomet laimėdavo nesunkiai, tačiau šįsyk buvo akivaizdu, kad prireiks antro turo, kuriame greičiausiai, susivienijus opozicijai, laimėtų oponentas Carlosas Mesa. Vis dėlto, kaip jau būna stebuklingame diktatūros pasaulyje – parai balsavimas sustabdytas, o jam atsinaujinus – E. Moralesas stebuklingai laimėjo be antro turo.

Tačiau, kaip Evo laikrodis, įsitaisęs La Paso Kongreso rūmų bokšte, rodo atvirkštinį laiką, taip ir mes sugrįžkime truputį atgal. 2016 m. vasario 21 d. skelbiamas referendumas dėl Konstitucijos keitimo. Ar galės Evo Moralesas kandidatuoti į prezidento postą ketvirtą kartą? Šiuo metu Konstitucija leidžia dvi kadencijas. Referendume piliečiai pasisakė, kad Evo karalystei – basta. Ačiū, Evo, bet jau gana. Evo Moralesas tvirtino, kad priims žmonių valią, kad ir kokia ji būtų.

EPA nuotrauka

Šiandien 2019 m. Bolivijos prezidento rinkimai 2020–2025 m. kadencijai. Ką mes matome? Evo Moralesas. Kaip? Paprastuoju diktatūros būdu. Evo nusprendė, kad referendumo nepripažins, nes draudimas jam toliau eiti pareigas pažeistų jo žmogaus teises (neprimena vieno Lietuvos herojaus, nešusio Pax Lietuvai?). Tam pritarė Bolivijos Konstitucinis Tribunolas, kurį kontroliuoja... Evo Moralesas. Štai pagrindinė priežastis, kodėl protestuotojai (įskaitant šalies policiją) prieš šiuos, galimai klastotus, rinkimus nebenori matyti Evo Moraleso. Piliečiai bijo Venesuelos likimo, kuriai vadovauja, niekas nesiginčija – ne prezidentas, o diktatorius.

Taip, kaip Bolivijos prezidentą įpareigoja jo pavardė, jis nuo 2006 m., pirmos savo kadencijos, padarė daug gero žmonėms. Bolivija viena skurdžiausių šalių Pietų Amerikoje, tačiau jo valdomu laikotarpiu skurdas šalyje žymiai sumažėjo. Evo Moralesas iškart griebėsi nacionalizuoti gausingus Bolivijos išteklius. Nafta, telekomunikacijos – nacionalizuota. Evo Moralesas nusprendžia būti dosnus savo rinkėjams – skurdžiausiam Bolivijos sluoksniui, dažniausiai indėnams. Jis padalina valstybės pinigus stokojantiesiems labiausiai, suteikia vienkartinių subsidijų. Nelygybė mažėja, skurdas – taip pat. Kadangi Bolivijoje daugiau nei pusė populiacijos – indėnai, daugiausia kečujai arba amarai, kaip ir prezidentas Evo Moralesas, šalyje sumažėja rasinė diskriminacija. Gražu. Be ironijos.

EPA nuotrauka

Turbūt jau aišku, kad Evo Moralesas yra kairiųjų pažiūrų prezidentas. Būti kairiuoju ir dalinti dovanas vargšams iš tiesų skamba labai širdingai, kiekvienas doras žmogus turėtų taip įsivaizduoti pasaulį. Be skurdo, vargo, nelygybės. Tai kur čia šuo pakastas? Jei toks geras prezidentas, koks skirtumas demokratija ar ne demokratija? Kiekvienas svajotų turėti gerą karalių, kuris taip ir valdytų šalį iki gyvenimo pabaigos. Koks skirtumas, kad vidurinioji ir aukštesnioji klasė „loja“, kad jiems jis nepatinka. Koks skirtumas, kad jaunimas pyksta, jog Evo nieko nedarė, kai degė 1,7 ha. Amazonės Bolivijoje, nors prezidentas vaizduojasi esąs didis gamtos mylėtojas, kaip pridera indėnui. Galiausiai, koks skirtumas, kad jis nepaiso žmonių valios, jei jis toks geras. Bet, kaip sakoma, pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas esi tu. E. Moraleso vieni geriausių bičiulių – Venesuelos Nicolás Maduro ir Rusijos Vladimiras Putinas. Didžiausias priešas – Vakarai, o ypač – JAV.

Jis taip nekenčia JAV, kad tai viena iš priežasčių, kodėl Bolivijoje nėra nė vieno „McDonald‘s“ restorano. O 2012 m. gruodžio 21 d., majų kalendoriaus pabaigos proga, turėjo Bolivijoje nelikti ir „Coca-Cola“, nes tai turėjo žymėti kapitalizmo žlugimą. Didžiosios korporacijos nori užgrobti pasaulį, o Bolivija to neleis.

EPA nuotrauka

Nusiimant rožinius akinius, kurie Bolivijoje praverčia, pamatai, kad kai kurie piliečiai pyksta, nes nors skurdo mažėjimo skaičiai atrodo gražiai, tačiau iš tiesų tai tėra švaistomi valstybės pinigai. Socialinės programos labiau primena labdarą žmonėms. Taip kenčia sveikatos apsauga, švietimas, žemdirbystė. Apleidus švietimą, skurdo ratas užsisuka. Ir labdara, kol dar E. Moralesas turi ūpo padalinti saldainių, tėra laikinas problemos sprendimo būdas. Tuo labiau kad Bolivijos pajamos už naftą, iš kurių jis šelpia žemiausią socialinį sluoksnį, mažėja. Taip pat nežinia, kiek ilgai moralusis dėdė norės saldainiais dalintis su kitais, nes jau dabar jis kaltinamas korupcija, jau dabar jis pasistatė didingus 29 aukštų rūmus už 30 milijonų dolerių bei sau dedikuotą didžiausią ir prabangiausią muziejų Bolivijoje už 7 milijonus dolerių, ir jis visada sako, kad visa tai yra skirta žmonėms, dėl žmonių, indėnų garbei. Beje, aukštindamas savo protėvių kultūrą, Evo tik dar labiau supriešino Bolivijos gyventojus.

Evo Moralesas puikiai pažįsta savo rinkėją. Tačiau jo valdovo kėdė vis tiek nuvirto, nepaisant žmonių dėkingumo už gerus darbus. Čia gali kilti klausimų. Kas yra didesnis gėris: būti sočiam/beveik sočiam ar būti laisvam? Ar gali alkanas svajoti apie laisvę? Ar jam gali rūpėti kažkokia netobula demokratija? Tačiau ne tik alkanas yra vergas. Persisotinęs, didybės manijos apsėstas – ne ką mažesnis vergas – pinigų, puikybės vergas. O ar gali vergas valdyti šalį? Kokia tokios šalies ateitis?

Štai, kokia iš tikrųjų kova vyksta Bolivijoje. Dorybių kova. Štai kodėl tai nėra vien tik Bolivijos reikalas. Stalino „saulės“ idėja užgeso. Panašu, kad Bolivijos piliečiams taip pat pavyko užgesinti Evo Moraleso surogatinę saulę. Šiandien šalis švenčia demokratijos pergalę.