Cathopic.com nuotrauka

Laidoje „Mažoji studija. Kultūra ir religija“ – apie piligrimystes prieš 500 metų ir šiandien.

„Dar visai neseniai žodžiai „piligrimas“ ir „piligrimystė“ būtų buvę verti „Auksinio proto“ ar kokio nors protų mūšio, – sako laidos vedėjas Julius Sasnauskas OFM. – Kai prieš porą dešimtmečių vienas parapijietis paprašė palaiminimo piligriminei kelionei į Ispaniją, nelabai supratau, kam to reikia. Šiandien piligrimystės fenomenas pasklidęs po visą Vakarų pasaulį lyg kokiais viduramžiais. Šv. Jokūbo keliu šimtus kilometrų pėsčiomis traukia jauni žmonės, šiaip jau linkę sėdėti prie kompiuterio; turistinės firmos nespėja vežioti į Šventąją Žemę vis naujų piligrimų. Nors daug kas šiandien neatitinka senųjų piligrimysčių, nesyk kainavusių ir gyvybę, nepaneigsi, jog dvasinės patirtys – net ir atsivertimai – aplanko ir šių dienų piligrimus, kitąsyk nė neplanavusius to.“

VU filologė Eleonora Buožytė.

Gabrieliaus Jauniškio (naujienos.vu.lt) nuotrauka

Laidoje svečiuojasi VU filologė Eleonora Buožytė, tyrinėjanti piligrimystės fenomeną ir Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio knygą „Kelionė į Jeruzalę“. XVI a. pabaigoje šis LDK didikas ir karys dvejus metus paskyrė šventajai kelionei į Artimuosius Rytus.

„Šiuo metu tai yra mano doktorantūros tema. Pradėjus gilintis į tekstą, aplinkybes, vis daugiau išlenda įvairenybių, kultūrinių aspektų. Galų gale pats Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis čia atsiskleidžia kitomis spalvomis. Manau, kad šis jo pasakojimas yra nepelnytai pamirštas, galima jį patyrinėti daug giliau. Jame atsiskleidžia ne tik XVI a. pamaldumas, bet ir keliautojo asmuo, charakteris“, – pasakoja E. Buožytė.

Naujausios „Mažosios studijos“ laidos apie piligrimystę galite klausytis čia.