Jėzus tarė mokiniams:
    „Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. Žmonės valgė, gėrė, tuokėsi, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino.
    Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino. Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.
    Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduj, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. Prisiminkite Loto žmoną! Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.
    Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi moterys mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta“.
    Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“
    Jis atsakė: „Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai“.

Skaitiniai E1 (450)

Išm 13, 1–9: Jei savo protu jie ištyrė pasaulį, kodėl jo Valdovo pirma nesurado?

Ps 19, 2–3. 4–5. P.: Skelbia dangus Dievo garbę.


Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Žydų tradicija teigia, kad Nojus statė arką 120 metų. Tai yra tiek, kiek Dievas skyrė žmogui gyventi. Nojaus kaimynai ir gentainiai visa savo gyvenimą stebėjo žmogų, kuris sausumos viduryje statėsi didžiulį laivą, ir tai jiems nesukėlė jokios reakcijos, jokios abejonės, jokio klausimo. Jiems svarbu buvo tik tai, kas vyksta čia ir dabar: valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. Jie buvo tikri, kad taip bus visada.

Viešpats nenori mūsų užklupti netikėtai. Jis nespendžia mums spąstų ir nenori mūsų pergudrauti. Priešingai. Jis per visą mūsų gyvenimą duoda mums ženklų, kurie turėtų atverti prieš mūsų akis kitokį gyvenimo matmenį – viltį to, kas dar turi įvykti, be ko žmogus nesijaus išsipildęs ir nebus laimingas. Kokie tai yra ženklai? Arka – šis žodis hebrajų kalboje gali reikšti taip pat ir Žodį. Tai pirmas ženklas. Biblija, kurią mes turime pasidėję kažkur lentynoje... Biblija – Žodis, atveriantis mus amžinybei, ne vien tik gyvenimo be pabaigos kiekybės prasme, bet visų pirma kokybės (dieviškumo) prasme. Atrodo, jog mes esame taip apsipratę su Biblija kaip Nojaus kaimynai su jo arka. Biblija yra, ji nestebina, nekelia klausimų. Kitas ženklas: Kryžius. Krikščioniška tradicija Nojaus arką interpretuoja kaip Kryžiaus pirmavaizdį. Ant kryžiaus, ant to medžio gabalo žmonija buvo išgelbėta iš nuodėmės tvano.

Biblija ir Kryžius – visas mūsų gyvenimas teka jų akivaizdoje. Biblija – lentynoje, Kryžius – ant sienos (arba) ir ant krūtinės. Jie skelbia Viešpaties meilę, kuri turi būti papildyta Jo atėjimu.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai