Jėzui prisiartinus prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta. Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų. Jam pasakė, jog praeinąs Jėzus iš Nazareto.
    Tuomet neregys ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Ėję priešakyje mėgino sudrausti jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
    Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti.
    Jam prisiartinus, Jėzus paklausė: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“
    Šis atsakė: „Viešpatie, kad regėčiau!“
    Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave!“
    Tas bematant praregėjo ir nulydėjo jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.
 

Skaitiniai E1 (455)

1 Mak 1, 10–15. 41–43. 54–57. 62–64: Smarki rūstybė gulė ant Izraelio

Ps 119, 53. 61. 134. 150. 155. 158. P.: Gaivinki mane, Viešpatie! Aš tavo įsakymus vykdyti noriu.


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Neregys iš Jericho sėdi elgetaudamas „šalia kelio“ (Lk 18, 35). Kelias skirtas eiti, o ne sėdėti, vadinasi, kažkas apriboja šio žmogaus gyvenimą. Aklumas neleidžia eiti keliu, kitaip tariant, jį suparalyžiuoja, padaro elgeta, neįstengiančiu parsirūpinti savo gyvenimu.

Šios Evangelijos ištraukos esminiai momentai primena katechumeno (gr. „tas, kuris yra mokomas“) kelionę į Krikšto sakramentą, kurį pirmykštė Bažnyčia dar vadino „Apšvietimu“. Tikėjimas yra apšvietimo kelias: prasideda nuolankiu suvokimu, kad mums reikia išganymo, ir siekia asmeninio susitikimo su Kristumi, kuris kviečia jį sekti meilės keliu.

Šiuo būdu parengtos Bažnyčioje įkrikščioninimo kelionės, kurios parengia Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentams. Dabar, kai yra paplitęs kūdikių Krikštas, siūloma vaikams, paaugliams ir suaugusiems katechezės (gr. „sakytinis mokymas“) ir dvasingumo patirtis, kuri suteikia galimybę eiti naujai atrandamu ir sąmoningesnio tikėjimo keliu.

Šioje tikėjimo kelionėje staiga pamatome tai, ko anksčiau nematėme. Kažkas panašaus įvyksta, kai saulės spindulys krinta ant spalvoto vitražo. Be saulės šviesos vitražas atrodo kaip tamsių linijų kryžmos nelygiame pilkame fone. Staiga atsiranda šviesa, grožis, tema, prasmė. Dabar galime įžiūrėti vitražą. Saulės nebebus dienos pabaigoje, bet, kas matė apšviestą langą, tas dabar žino, kad tai ne pilkas lopinys, o spalvoto stiklo langas – vitražas, kurio nesimato.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai