Jėzus pasakė dar vieną palyginimą. Mat jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog netrukus turinti pasirodyti Dievo karalystė.
    Tad jis kalbėjo: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal.
    Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: 'Verskitės, kol sugrįšiu'.
    Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: 'Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų'.
    Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.
    Atėjo pirmasis ir tarė: 'Valdove, tavo mina man atnešė dešimtį minų'. Jis atsakė: 'Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų'.
    Atėjo antrasis ir pareiškė: 'Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas'. Ir šitam jis pasakė: 'Tu valdyk penkis miestus'.
    Atėjo dar vienas ir tarė: 'Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą. Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs'.
    Jis atsiliepė: 'Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?'
    Aplinkiniams jis tarė: 'Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų'.
    Tie sakė: 'Valdove, betgi anas jau turi dešimt minų!'
    Jis tarė: 'Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo. Mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!'“.
    Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.

Skaitiniai E1 (460)

2 Mak 7, 1. 20–31: Pasaulio Kūrėjas grąžins jums kvėpavimą ir gyvybę

Ps 17, 1. 5–6. 8b. 15. P.: Vos rytą pabusiu – tave išvydęs, Viešpatie, gėrėsiuos.


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Mina – graikiška moneta, lygi 100 drachmų. Drachma maždaug prilygo Romos denarui. Denaras – darbininko dienos uždarbis.

Palyginime matome, kad mina nėra uždirbta. Ji yra gauta. Tai – dovana. Mūsų gyvenimas neprasideda iš nieko. Yra pagrindas, kuris buvo suteiktas, dovanotas. Viskas yra malonė. Iš mūsų pusės yra būtinas dėkingas ir atsakingas atsakas į šią gautą dovaną.

Krikščioniui tarp įvairių Dievo suteiktų dovanų tikėjimas ir sakramentai irgi yra Dievo dovana. Deja, daugeliui Krikštas išties yra ta mina, laikoma suvyniota į skepetą. Prigimtinių dovanų vaisiai baigiasi su mūsų mirtimi arba daugių daugiausiai lieka paveldėtojams, o dvasinių dovanų vaisiai mus palydi į amžinąjį gyvenimą.

Be to, mūsų žmogiška ir krikščioniška pareiga nėra puoselėti vien tik savo prigimtines ir dvasines dovanas, bet taip pat padėti ir kitiems jas plėtoti, leisti į apyvartą; ypač tiems, kurie neturi galimybės ar neišdrįsta vieni patys to daryti.

Pasaulyje nemažai žmonių, mokančių įžvelgti paslėptus talentus kitame žmoguje ir su meile padedančių juos puoselėti, iškelti į šviesą. Bet pasitaiko ir tokių, kurie praeina pro šalį ir kitą palieka skendėti tamsoje. Gal ir tas žmogus, kuris pabijojo ir laikė savo miną suvyniotą į skepetą, taip nebūtų pasielgęs, jei būtų atsiradęs bent vienas, išdrįsęs jam pagelbėti ir jį padrąsinti?

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai