Įžengęs į šventyklą, Jėzus pradėjo varyti laukan prekiautojus. Jis sakė jiems: „Parašyta: 'Mano namai turi būti maldos namai', o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.
    Ir jis kasdien mokė šventykloje. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai bei tautos seniūnai svarstė, kaip jį pražudyti, tačiau neišmanė, ko griebtis, nes visi žmonės tik ir klausėsi jo mokslo.

Skaitiniai E1 (466)

1 Mak 4, 36–37. 52–59: Jie kėlė altoriaus pašventinimo iškilmes, džiaugsmingai aukojo deginamąsias atnašas

1 Kr 29, 10. 11ab. 11cd. 12. P.: Garbė tavo šventajam vardui, Viešpatie!


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Šios dienos Evangelijoje Jėzus, išvaikydamas prekiautojus, atlieka šventyklos apvalymą. Čia kalbama ne tik apie Jeruzalės šventyklą, pastatytą iš plytų ir žmonių rankų darbo; čia taip pat kalbama ir apie kiekvieną žmogų, apie jo širdį.

Apaštalas Paulius Pirmajame laiške korintiečiams rašo: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs“ (3, 16–17).

Išties kiekvienas turime peržiūrėti savo širdį, kurioje taip pat dažnai klesti turgaus dvasia, viešpatauja nuodėmė. Vargu, ar gali tokioje užgriozdintoje širdies šventovėje gyventi Dievo Dvasia. Todėl kvieskime Jėzų į savo šventovę ir prašykime, kad jis ją apvalytų, išgrynintų, nuskaistintų.

Drąsiai ir nesigėdindami eikime išpažinties. Ir jei išpažintis yra nuoširdi, tada mes patiriame visišką sielos apvalymą. O po išpažinties, grįžę į pasaulį, ją saugokime ir prižiūrėkime, budėkime ir dėmesingai stebėkime, kas bando ne tik pro duris, bet ir pro langus įsėlinti į mūsų vidinės šventyklos teritoriją.

Langai, pro kuriuos žiūrime į pasaulį, yra mūsų akys, taigi, susimąstykime, į ką žiūrime, kas pro mūsų regėjimą patenka į mūsų širdį. Durys, į kurias beldžiasi ir mus kažkas kalbina, yra mūsų ausys; taigi, pamąstykime, kas per mūsų klausą patenką į mūsų širdį.

Jėzaus vardu, trumpa malda, užtverkime kelią į šventyklą visoms nuodėmingoms mintims, vaizdiniams, žodžiams. Kartu su Viešpačiu Jėzumi, narsiai atmušinėkime pikto priešo atakas, neleiskime, kad būtų išniekinta mūsų šventykla.

Tik taip mes patirsime nuostabų džiaugsmą ir gilią ramybę, o tai ir yra ženklas, kad mumyse gyvena Šventoji Dvasia, kurią iš savo dangiškojo Tėvo Sekminių dieną į tikinčiųjų širdis atsiuntė Jėzus Kristus.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai