Besimeldžiantys sukilėliai, 1863 m.

Lietuvos valstybės ypatingojo archyvo nuotrauka

Lapkričio 22-osios vidurdienį šv. Mišias už 1863–1864 m. sukilimo vadus Zigmantą Sierakauską ir Konstantiną Kalinauską bei kitus 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, aukos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos vyskupai.

Liturgijai vadovaus Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, koncelebruos Minsko-Mogiliovo metropolitas arkivysk. Tadeusz Kondrusiewicz, Lenkijos kariuomenės ordinaras vyskupas Józef Guzdek, dalyvaus Graikų apeigų katalikų Baltarusijoje archimandritas Sergius Gajek ir Lietuvos vyskupai.

„Niekada iki šiol valstybės istorijoje nebuvo valstybinių laidotuvių, kai kovotojai už valstybės ir tikėjimo laisvę laidojami prabėgus daugiau kaip 150 metų nuo tragiškos jų žūties. Esame dėkingi sukilėliams už valstybinę ir tikėjimo laivę, kuria džiaugiamės šiandien“, – sakė LVK generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius.

Kaip priminė LVK generalinis sekretorius, 1863–1864 m. sukilimas buvo bandymas susigrąžinti valstybinę Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybę. Rusijos kariuomenės numalšintas, šis mūsų tautų bandymas pasiekti laisvę aidėjo dar ilgai: po sukilimo kolektyviai buvo baudžiama visa lietuvių tauta. Valdžia uždarė didelę dalį katalikų bažnyčių, lietuviams buvo uždrausta naudoti lotyniškus rašmenis, įvestas „graždankos“ šriftas, kuriam buvo atkakliai priešintasi – „graždanka“ neprigijo nei Bažnyčioje, nei civilinėje aplinkoje. Sukilimas, kad ir numalšintas, sustiprino Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos žmonių ryžtą siekti sąlygų, kurios įgalintų tautas darniai vystytis, siekti nepriklausomybės ir laisvės išpažinti tikėjimą.

Penktadienį iškilmingose 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje dalyvaus Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, Ukrainos, Baltarusijos ir Latvijos valstybių atstovai.

Šv. Mišios baigsis arkivyskupo arkivysk. Tadeuszo Kondrusiewicziaus ir vyskupo Józefo Guzdeko kalbomis. Tada savo žodį tars Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzej Duda. Pasisakius valstybių vadovams, atsisveikinimo apeigoms Arkikatedroje vadovaus LVK pirmininkas arkivysk. Gintaras Grušas. Po šių apeigų vyskupai ir kunigai rikiuosis procesijai. Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, Drujos, Rasų gatvėmis procesija judės į Rasų kapines. Rasų kapinių koplyčioje drauge su katalikų vyskupais melsis ir Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Toje koplyčioje sukilimo vadai ir dalyviai ir atguls amžinojo poilsio.

Sukilėlių palaidojimai Gedimino kalno aikštelėje aptikti 2017-ųjų sausio 3 d. Įsitikinus, kad tai Vilniaus Lukiškių aikštėje nužudytų 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikai, nutarta pradėti kitų egzekucijų aukų palaikų paiešką.

Iki 2019 m. rugpjūčio archeologai atkasė 20 asmenų palaikus. Iš visų nužudytų sukilėlių nerastas tik kunigo Stanislovo Išoros kūnas. Jis buvo sušaudytas pirmasis – 1863 m. birželio 3 d. ir galbūt palaidotas ant Trijų Kryžių kalno.

Sukilimas, kuriuo siekta atkurti Lenkijos ir Lietuvos Valstybę, Lenkijos Karalystėje prasidėjo 1863 m. sausio 22-ąją. Po kelių dienų Lietuvos provincijų komitetas prie sukilimo pakvietė prisidėti buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių gyventojus. Į kovą už laisvę, lygybę ir nepriklausomybę įsitraukė įvairių luomų atstovai – bajorai, valstiečiai, miestiečiai ir dvasininkai.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija