Popiežius Pranciškus Japonijoje.

EPA nuotrauka

Popiežius Pranciškus šeštadienio vakarą (vietos laiku) atskrido į Japoniją. Tai šalis, į kurią kaip misionierius popiežius svajojo nuvykti dar būdamas jaunas jėzuitas – tačiau dėl silpnos sveikatos, vyresnybė leidimo jam nedavė. Todėl dabar, pirmąkart besisvečiuodamas Japonijoje, popiežius neslepia, kad labai laukė šios kelionės. „Nežinau, ar apie tai esate girdėję, bet nuo pat jaunų dienų jaučiau meilę ir prieraišumą šiam kraštui“, – prisipažino Katalikų Bažnyčios vadovas, apaštališkoje nunciatūroje Tokijuje priėmęs visų 16 Japonijos vyskupijų ganytojus.

„Šiandien Viešpats man suteikia galimybę kaip piligrimui misionieriui atkeliauti pas jus didžiųjų tikėjimo liudytojų pramintu keliu“, – sakė Pranciškus, primindamas, kad šiemet sukanka 470 metų nuo šv. Pranciškaus Ksavero atvykimo į Japoniją, davusio pradžią krikščionybės skelbimui šioje šalyje. Pasak popiežiaus, šis vizitas bus proga padėkoti Viešpačiui už visus drąsius liudytojus ir kankinius, su meile tarnavusius japonų tautai. Popiežius taip pat paminėjo šv. Paulių Mikį ir jo bičiulius, nukankintus Japonijos evangelizavimo istorijos pradžioje, bei kitus vėlesnių amžių liudytojus.

Popiežius Pranciškus Japonijoje.

EPA nuotrauka

Popiežiaus vizito Japonijoje šūkis – „Ginti kiekvieną gyvybę“. Pasak Pranciškaus, šie žodžiai – tai labai taiklus vyskupo misijos apibrėžimas. Viešpats pašaukė vyskupus būti jo tautos ganytojais, juo pasitikinčių žmonių sergėtojais. Ginti ir saugoti – tai visų pirma žiūrėti į žmones meilės kupinu žvilgsniu.

Popiežius sakė vyskupams, kad jis atvyko į Japoniją pabūti kartu su mažos tikinčiųjų bendruomenės nariais, padrąsinti jų liudijimą ir dialogą su kitomis tradicijomis. Katalikai šioje sekuliarioje šalyje sudaro vos 5 procentus šalies gyventojų – maždaug pusė jų yra kitų tautybių žmonės, dirbantys laikinus nekvalifikuotus darbus. Nepaisant tokios mažos vietinės Bažnyčios, Pranciškus teigė, jog tai neturi sumažinti vyskupų pasiryžimo evangelizuoti – ir tą daryti reikia kasdienėse, paprastose žmonių situacijoje: „Mes privalome ieškoti sielų mūsų miestuose, darbovietėse ir universitetuose, kad galėtume lydėti tikinčiuosius, kurie mums patikėti kartu su atjautos ir gailestingumo Evangelija.“

Tikintieji laukia Pranciškaus prie apaštalinės nunciatūros Tokijuje.

EPA nuotrauka

Turbūt daugiausiai ne tik katalikų, bet ir viso pasaulio dėmesio sulauks Pranciškaus apsilankymas Nagasakio ir Hirošimos miestuose, kuriuos 1946 m. nusiaubė JAV pajėgų atominės bombos. „Melsiuosi už katastrofos aukas ir dar kartą paraginsiu pasaulį atsisakyti branduolinio ginklo“, – Japonijos vyskupams sakė popiežius. Katalikų Bažnyčia smerkia masinio naikinimo ginklų naudojimą, tą pabrėžia ir Vatikano II Susirinkimo pastoracinė konstitucija „Gaudium et spes“: „Kiekviena karinė akcija, siekianti sunaikinti ištisus miestus ar ištisas teritorijas kartu su visais gyventojais, yra nusikaltimas prieš Dievą ir patį žmogų, todėl privalo būti ryžtingai ir tuojau pat pasmerkta.“

3.00 val. nakties Lietuvos laiku Pranciškus Nagasakyje paskelbs pareiškimą dėl branduolinių ginklų naudojimo, vėliau sukalbės vidudienio maldą popiežius Japonijos šventųjų kankinių mauzoliejuje Nišizakos kalvoje, aukos šv. Mišias, o paskui dalyvaus susitikime Hirošimos taikos memoriale.
Pirmadienio ryte Pranciškus susitiks su nukentėjusiaisiais dėl 2011 m. cunamio ir Fukušimos atominės jėgainės avarijos. Vėliau popiežiaus laukia susitikimai su jaunimu, su imperatoriumi, premjeru ir šalies pilietinės visuomenės atstovais, taip pat šv. Mišios kartu su Japonijos katalikais. Antradienį, paskutinę vizito dieną, popiežius aplankys Sofijos universitetą Tokijuje.

Popiežius Pranciškus Tailande.

EPA nuotrauka

Ką šiandien gali kartu padaryti skirtingos religijos?

Prieš vizitą Japonijoje popiežius Pranciškus tris dienas lankėsi kitame Tolimųjų Rytų krašte – Tailande. Šioje budistiškoje šalyje katalikų skaičius nesiekia 0,5 procento. Katalikų Bažnyčios vadovas susitiko su vietinės valdžios lyderiais, krikščioniškų denominacijų bei kitų religijų atstovais, aukojo šv. Mišias.

Vienu labiausiai įsimintinų vizito momentų įvyko ketvirtadienio rytą, kai popiežius aplankė Tailando budistų aukščiausiąjį patriarchą Phra Muniwongą. Pranciškus priminė prieš beveik penkiasdešimt metų įvykusį popiežiaus Pauliaus VI ir tuometinio aukščiausiojo budistų patriarcho Phra Wanarato susitikimą. Jis ženklino lūžį abiejų religinių tradicijų santykiuose, naują kelią kartu, augantį vienas kito pažinimą ir draugystę. Savo vizito Tailande metu ir Jonas Paulius II apsilankė aukščiausiojo patriarcho šventykloje. Pranciškus priminė, kad ir jis pats prieš kurį laiką audiencijoje priėmė Wat Pho šventyklos vienuolių delegaciją.

„Tai maži žingsniai, kurie leidžia ne vien mūsų bendruomenėse, bet ir pasaulyje, taip skatinamame skleisti ir gimdyti skilimus bei atskirtį, liudyti, kad susitikimo kultūra yra įmanoma“, – pabrėžė Šventasis Tėvas, pridurdamas, kad religijos turi būti brolybės skatintojos ir skleidėjos. Pranciškus padėkojo, kad prieš daugiau nei keturis amžius į Tailandą atvykę krikščionys galėjo džiaugtis religijos laisve, gyventi taikoje ir santarvėje su broliais ir seserimis budistais.

Popiežius Pranciškus Tailande.

EPA nuotrauka

„Šiame abipusio pasitikėjimo ir brolybės kelyje trokštu pakartoti savo asmenišką ir visos Bažnyčios įsipareigojimą stiprinti atvirą ir pagarbų dialogą vardan jūsų tautos taikos ir gerovės“, – sakė popiežius.

Dialogas ir brolybė buvo svarbūs akcentai ir penktadienį įvykusiame Pranciškaus susitikime su Tailando religinių bendruomenių lyderiais. „Šiuolaikinė žmonija labai gerai supranta, kaip labai svarbu, kad religijos vienos kitas pripažintų, gerbtų ir bendradarbiautų“, – sakė Pranciškus. Anot jo, nūdienos pasaulis susiduria su sudėtingomis problemomis. Globalizacija ir sparti pažanga žada geresnį pasaulį, bet nesugeba sustabdyti konfliktų, išspręsti migrantų ir pabėgėlių dramos, panaikinti bado ir karų, sustabdyti mūsų bendrų namų niokojimo. Visos šios situacijos mus įspėja, kad nė vienas pasaulio regionas negali skelbtis esąs nuo kitų atskiras ir nepriklausomas. Baigėsi laikai, kada galėjome įsivaizduoti, jog galime gyventi kaip salos, vieni nuo kitų atsiskyrę. Šiandien turime drąsiai vadovautis susitikimo, dialogo ir bendradarbiavimo logika, turime stengtis vieni kitus geriau pažinti ir tokiu būdu pasiūlyti pasauliui naują konfliktų sprendimo paradigmą, kuri padėtų stiprinti taiką ir saugoti kūriniją. „Jei mes, religijų atstovai, drįsime susitikti ir be baimės bendrauti, – sakė Pranciškus, – mūsų saugomas brangus dvasinis palikimas taps labai svarbiu indėliu į sutaikinto pasaulio kūrimą.“

Popiežius Pranciškus Tailande.

EPA nuotrauka

Paminėta ir Tailandui būdinga tradicinė vertybė – pagarba senoliams. Tai, pasak popiežiaus, turtas, kurį Tailandas gali „eksportuoti“, o vyresni žmonės ir toliau turi padėti perimti savo visuomenės kultūros vertybes.

Šią mintį Pranciškus pratęsė, kreipdamasis į katalikišką jaunimą per šv. Mišias – kurios užbaigė vizitą Tailande. Popiežius paprašė šios šalies katalikiško jaunimo stipriau įsišaknyti į tikėjimo protėvių praeitį – tėvų, senelių ir mokytojų: „Ne tam, kad taptumėte praeities kaliniais, bet kad išmoktumėte drąsos, kuri padėtų geriau atsiliepti į naujas istorines situacijas. Jūsų protėviai daug iškentėjo, tačiau tikėjimo kelyje atrado laimingos širdies paslaptį: saugumą, kurį surandame būdami įsišakniję į Kristų, į jo gyvenimą, žodį, mirtį ir prisikėlimą“, – sakė Pranciškus.

Parengta pagal Vatican News ir Catholic News Agency informaciją