Popiežius Pranciškus Hirošimoje.

EPA nuotrauka

Popiežius Pranciškus tęsia vizitą Japonijoje. Sekmadienio ryte Nagasakyje kalbėjęs apie branduolinių ginklų grėsmę, šią temą Šventasis Tėvas pratęsė ir kitame mieste, į kurį JAV pajėgos 1945 m. rugpjūčio 6 d. numetė atominę bombą – Hirošimoje. Pranciškus čia aplankė Taikos memorialinį parką, kuris iškilęs toje vietoje, kurioje atominė bomba sprogo. Sekmadienio susitikime dalyvavo apie 1300 žmonių – religinių lyderių, tikinčiųjų, bombos sprogimą atsimenančių ir nuo jo nukentėjusių žmonių.

Neleiskime, kad būtų užmiršta, kas nutiko

Šia proga sakytą kalbą popiežius pradėjo žodžiais: „Gailestingumo Dieve, istorijos Viešpatie, į tave keliame akis šioje vietoje, mirties ir gyvybės, kančių ir gailestingumo kryžkelėje. Čia, žaibo ir ugnies švystelėjime, iš daugybės žmonių, jų vilčių ir svajonių neliko nieko, tik tamsa ir tyla. Per akimirką viską prarijo juodoji skylė. Iš tylos bedugnės dar ir šiandien girdime šauksmą tų, kurių nebėra.“ Juos suvienijo tas pats likimas, baisi valanda, amžiams paženklinusi ne tik šios šalies istoriją, bet visos žmonijos veidą. „Lenkiuosi prieš tuos, kurie išgyvenę pirmąsias akimirkas, savo kūnuose ilgus metus nešiojosi kančias.“ Popiežius kalbėjo, kad jautė pareigą atvykti į šią vietą kaip taikos piligrimas, pasimelsti, prisiminti nekaltas baisaus smurto aukas, atsinešdamas mūsų laikų žmonių, ypač jaunimo, maldas už taiką, vargstančiųjų ir konfliktų aukų šauksmą.

Popiežius pabrėžė, kad atominės energijos panaudojimas karo tikslams yra nusikaltimas ne tik prieš žmogaus orumą, bet ir prieš mūsų bendrų namų ateitį. Popiežius priminė, ką jau buvo sakęs prieš porą metų: amoralu ne tik naudoti, bet ir turėti atominius ginklus. Kaip galime kalbėti apie taiką, jei kuriame naujus ginklus, jei pateisiname neteisėtus neapykantos, diskriminacijos veiksmus?

Popiežius Pranciškus Hirošimoje.

EPA nuotrauka

Pasak Šventojo Tėvo, taika bus vien skambūs žodžiai, jei ji nebus paremta tiesa, teisingumu, laisve. Jei norime sukurti teisingesnę ir saugesnę visuomenę, turime leisti ginklams iškristi iš mūsų rankų. Kai pasiduodame ginklų logikai, nutolstame nuo dialogo, tragiškai pamirštame, kad ginklai, dar prieš sunaikindami ir nužudydami, sėja baisias užmačias, stabdo solidarumo projektus, klaidina žmones. Kaip galime siūlyti taiką, jei nuolat gąsdiname branduoliniu ginklu? – klausė Popiežius, pridurdamas, kad taika nėra vien karo nebuvimas, bet pastatas, kurį reikia nuolat statyti. Tai teisingumo, plėtros, solidarumo vaisius, skleidžiant bendrąjį gėrį ir išmokstant istorijos pamokas: „Neturime leisti, kad ateities kartos prarastų atmintį apie tai, kas nutiko, nes atmintis yra garantija ir paskata kurti teisingesnę ateitį, atmintis pažadina žmonių sąžines, ypač tų, kurie dalyvauja sprendžiant tautų likimus.“

„Atmintis, kuri leidžia iš kartų į kartas kartoti: niekada daugiau! Todėl esame kviečiami šiandien eiti vieningai drauge, žvelgdami atleidimo ir supratimo žvilgsniu, atverdami vilties horizontą, tapdami susitaikinimo ir taikos įrankiais. Tai bus įmanoma, jei sugebėsime apsiginti ir pamatyti save kaip bendro likimo brolius.“ Popiežius pakvietė visus jungtis į maldą ir šauksmą: daugiau niekada tenebūna karo, kančios, teateina taika į mūsų pasaulį, mūsų dienoms. „Ateik, Viešpatie, Taikos Kunigaikšti, padaryk mus savo taikos įrankiais ir atspindžiais“, – baigė maldą popiežius Pranciškus.

Popiežius Pranciškus Hirošimoje.

EPA nuotrauka

Mišios Nagasakyje: atjauta ir gerumas kuria istoriją

Prieš apsilankymą Hirošimoje, Šventasis Tėvas aukojo Mišias Nagasakio Beisbolo stadione. Šiame mieste ir apylinkėse nuo seno buvo susitelkusi nemaža katalikų bendruomenė. Daug jų žuvo būtent 1945 m. rugpjūčio atominės tragedijos metu. Vyskupijos katedra buvo beveik pačiame atominės bombos sprogimo epicentre.

Paskutinį liturginių metų sekmadienį ir mes, kaip Evangelijoje minimas kartu su Jėzumi nukryžiuotas nusikaltėlis, tariame: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“ (Lk 23, 42). Ir mus, sakė popiežius homilijoje, guodžia Jėzaus ištarti žodžiai: „Šiandien su manimi būsi rojuje“ (Lk 23, 43). Tą akimirką painus ir vingiuotas nusikaltėlio gyvenimas pasikeitė, tapo kenčiančio Viešpaties palydėjimu, o Jėzus dar kartą patvirtino, kad išganymas yra skirtas visiems ir visada. Kalvarijos kalne, kančios ir neteisybės vietoje, kur skambėjo Jėzų nukryžiavusių kareivių įžeidinėjimai ir patyčios, girdime ir visai žmonijai skirtą vilties žodį.

Popiežius Pranciškus Nagasakyje.

EPA nuotrauka

„Mums gerai žinomi mūsų paklydimai ir nesėkmės, esame nusidėjėliai, kaip kartu su Jėzumi nukryžiuotas nusikaltėlis, – sakė popiežius. – Tačiau mes žinome, kad jei šauksimės Viešpaties pagalbos, nuodėmė galutinai nenulems mūsų dabarties ir ateities. Mes žinome, kad tik atjauta ir gerumas kuria žmogaus vertą istoriją.“

Šios šalies gyventojai, kalbėjo popiežius, labai skaudžiai patyrė mirties galią. Dėl to ypatingai guodžia ir apdovanoja viltimi atsivertusiam nusidėjėliui kenčiančio Viešpaties duotas pažadas. Nepajudinamą tikėjimą ir viltį drąsiai paliudijo šiame krašte krikščionybės skelbimo pradžioje ir vėlesniais laikais gyvenę kankiniai. Pasak Pranciškaus, sekdami jų pėdomis turime drąsiai išpažinti, kad Kristaus kryžiaus auka vaduoja mus iš visokio blogio.

Popiežius Pranciškus Nagasakyje.

EPA nuotrauka

„Nagasakio gyventojus slegia milžiniškos nepaaiškinamos kančios atminimas. Tai labai sunkiai gyjanti dvasinė žaizda. Tačiau tikintieji taip pat supranta, kad jų tikslas yra ateityje. Mes tikime gyvąjį Dievą ir meldžiame, kad kuo greičiau ateitų jo karalystė. Melsdami, kad ateitų Dievo karalystė, tikintieji jau šiandien turi gyventi kaip tikrieji jos piliečiai, o tai reiškia, kad krikščionys negali abejingai tylėti, kai mato kečiančius žmones. Kiekvienas kenčiantis, sergantis, atstumtas, kitų skriaudžiamas žmogus mums yra brolis ir sesuo, kuriems turime padėti. Jie yra gyvas Kristaus, mūsų karaliaus, sakramentas“, – Mišių homilioje kalbėjo Šventasis Tėvas.

Popiežius ragino Japonijos katalikus melstis už kenčiančiuosius ir su kenčiančiaisiais, netylėti, kai mato kito žmogaus kančią, kelti balsą ir melsti Dievą, kad kuo greičiau ateitų tiesos ir teisingumo, šventumo ir malonės, meilės ir taikos karalystė.