Popiežius Pranciškus Nagasakyje.

EPA nuotrauka

Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus atvyko į Nagasakio miestą, kuris 1945 m. rugpjūčio 9-ąją tapo antrosios, po Hirošimos, atominės bombos taikiniu. Sprogimas nušlavė trečdalį miesto, tą akimirką žuvo 40 tūkst. žmonių, dešimtys tūkstančių vėliau mirė nuo sužeidimų ir radiacijos.

Šventasis Tėvas aplankė bombos sprogimo epicentro vietoje įrengtą parką žuvusiųjų atminimui ir paragino visą pasaulį atsisakyti atominių ginklų.

„Skausmo ir siaubo vietoje“ – malda už taiką

„Vienas didžiausių žmogaus širdies troškimų yra taikos ir stabilumo troškimas“, – sakė Pranciškus. „Atominių ir kitų masinio naikinimo ginklų turėjimas nėra tinkamas būdas patenkinti šį troškimą. Kaip tik priešingai – jis nuolatos jam kelia grėsmę.“ Pasak popiežiaus, mūsų pasaulis vadovaujasi tautų santykius užnuodijusia ir dialogui kenkiančia nesveika logika, kad nepasitikėjimas ir baimė gali garantuoti taiką. Iš tiesų gi, sakė popiežius, grasinimai ir baimė niekaip nesuderinami su taika ir stabilumu. Pasaulio taikai ir stabilumui reikia globalinio solidarumo ir bendradarbiavimo, reikia siekti, kad šiandienos ir rytdienos žmoniją susaistytų tarpusavio priklausomybė ir bendra atsakomybė už ateitį.

„Taikus pasaulis be atominių ginklų – tai milijonų viso pasaulio žmonių troškimas, – sakė Pranciškus. – Visi turi siekti, kad šis idealas taptų tikrove: pavieniai asmenys ir tikinčiųjų bendruomenės, pilietinės visuomenės, valstybės, kurios turi atominių ginklų, ir kurios jų neturi, kariuomenės ir verslo sektoriai, tarptautinės organizacijos. Tačiau labiau už viską reikia įveikti dabar vyraujantį nepasitikėjimą.“ Pasak popiežiaus, šiandien tarptautiniuose santykiuose matome daugiašališkumo eroziją. Šis reiškinys dar pavojingesnis, kai tuo pat metu vyksta sparti ginklavimosi technologinė pažanga. Paradoksalu, kad tarptautinis daugiašališkumas silpnėja, kai žmonės tampa vis labiau vieni nuo kitų priklausomi.

Popiežius Pranciškus Nagasakyje.

EPA nuotrauka

„Katalikų Bažnyčia yra neatšaukiamai pasiryžusi ugdyti taiką tarp žmonių ir tautų. Tai pareiga Dievui ir žmonėms“, – pasakė popiežius ir priminė kai kurias pastarųjų dešimtmečių taikdariškas iniciatyvas, pradedant popiežiaus Jono XXIII enciklika Pacem in terris ir baigiant praėjusią vasarą Japonijos vyskupų paskelbta maldos akcija, kad visos valstybės atsisakytų atominių ginklų.

„Malda, pasiryžimas taikiai spręsti nesutarimus, dialogas yra „ginklai“, kuriais mes pasitikime kurdami teisingesnį ir solidaresnį pasaulį, sugebantį duoti tikras taikos garantijas“, – sakė Pranciškus ir savo kalbą Nagasakyje baigė šv. Pranciškui Asyžiečiui priskiriama malda už taiką: „Viešpatie, padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta; santaiką, kur vyrauja barniai; vienybę, kur yra skilimas; tikėjimą, kur kankina abejonės; tiesą, kur viešpatauja klaida; viltį, kur braunasi nusiminimas; džiaugsmą, kur slegia liūdesys; šviesą, kur užgulusios tamsybės.“ 

Meilė, nugalėjusi persekiojimus

Vėliau Pranciškus apsilankė Nišizakos šventovėje, kurioje su tikinčiaisiais sukalbėjo Viešpaties Angelo maldą ir uždegė žvakę Japonijos Bažnyčios kankiniams. Žvakę Šventajam Tėvui įteikė vieno iš 26 iš neapykantos krikščionybei nukryžiuotų Japonijos katalikų palikuonis. Nišizakos kalvoje XVI amžiaus pabaigoje buvo nukryžiuotas jėzuitas šv. Paulius Mikis ir kiti 25 katalikai kankiniai.

Popiežius Pranciškus Nagasakyje.

Vatican News nuotrauka

„Atvykau kaip piligrimas pasimelsti, kad šie broliai sutvirtintų tikėjime jus ir mane, kad jų liudijimas ir pasišventimas parodytų kelią, kuriuo turime eiti“, – sakė popiežius kalbėdamas apie šv. Paulių Mikį, su juo nukankintus asmenis ir daugelį kitų Japonijos kankinių. „Jie savo kančia ir mirtimi pašventino šią žemę“, – sakė Pranciškus.

Priminęs popiežiaus šv. Jono Pauliaus II vizitą šioje vietoje, Pranciškus sakė, kad ši šventovė labiau nei mirtį liudija Prisikėlimą. Ji ne tik kankinių, bet ypač Palaiminimų kalva, kurioje galime pajusti Šventosios Dvasios įkvėptų, nuo egoizmo, patogumų ir pasididžiavimo laisvų vyrų liudijimą. Šioje vietoje Evangelijos šviesa suspindėjo meile, nugalėjusia persekiojimus ir kalaviją, sakė Pranciškus.

„Šis memorialas visų pirma yra Velykų paminklas, nes skelbia, kad paskutinis žodis nepriklauso mirčiai, o gyvenimui. Mes nesame pašaukti mirčiai, o visaverčiam gyvenimui. Šioje vietoje pajuntame mirties ir kankinystės tamsą, tai tiesa, tačiau iš čia sklinda taip pat Prisikėlimo šviesa, kurioje kankinių kraujas tampa naujo gyvenimo, kurio Kristus nori visiems mums sėkla. Šių kankinių liudijimas sustiprina mūsų tikėjimą ir padeda atnaujinti pasiryžimą ir įsipareigojimą būti mokiniais misionieriais, gebančiais kurti gyvybės kultūrą, saugojančią kiekvieną gyvybę per tylią ir visiems, ypač stokojantiesiems skirtą kasdienę kankinystę“, – sakė popiežius.

Popiežius Pranciškus Nagasakyje.

EPA nuotrauka

Šventasis Tėvas reiškė viltį, kad Bažnyčia Japonijoje jausis įpareigota kasdien klausytis šv. Pauliaus Mikio nuo kryžiaus siunčiamos žinios, kad su visais vyrais ir moterimis dalytųsi Evangelijos, kuri yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, džiaugsmu ir grožiu: „Melskime, kad galėtume kasdien išsižadėti visko, kas apsunkina ir kliudo būti nuolankiems, laisviems, atviriems ir mylintiems.“

Popiežius taip pat kvietė atminti šių laikų naujuosius kankinius, kad jų pavyzdys paskatintų gyventi pagal Palaiminimus, prašė melstis už juos ir kartu su jais reikalauti, kad visur pasaulyje būtų gerbiama religijos laisvė, nebūtų manipuliuojama religija ir kad Dievo Motina Marija, Kankinių karalienė ir šv. Paulius Mikis užtartų Japoniją ir visą pasaulį.