Popiežius Pranciškus ir Japonijos premjeras Shinzo Abe.

EPA nuotrauka

Popiežiaus Pranciškaus kelionės kaskart apdovanoja jomis besidominčius – neįtikėtinai praplečia akiratį, atskleisdamos kartais tyliai rusenantį tautų ir bendruomenių grožį, nusivesdamos į „pasaulio užkulisius“ ir paskatindamos susidomėti bei pasirūpinti taip pat ir „svetimu“ skausmu. Pasaulis Pranciškaus akimis – išties sukrečiantis: kupinas gėrio, herojiškumo, bet ir šešėlių, sugedimo. Nepaisant visko – popiežiaus uždavinys siekti žmonijos šeimos santarvės. Esančių ir dar tik gresiančių konfliktų akivaizdoje Pranciškus deda visas pastangas apeliuoti į šviesiąją, dvasinę žmonijos dalį, kad ir kur, ir kaip ji reikštųsi. Matėme jį prie Raudų sienos Jeruzalėje ir Yad Vashem memoriale, tarp Saudo Arabijos šeikų ir basą Mėlynojoje mečetėje.

Šiomis dienomis sekėme jį budistų žemėse, jam ketvirtą kartą sugrįžus į Aziją, kurią laiko itin svarbia. Tailandas ir Japonija lapkričio 19–26 dienomis suteikė progą Pranciškui išsakyti lig šiol stipriausius žodžius, įspėjančius apie tragiškus vien ekonomine gerove besirūpinančios kultūros padarinius, atvedančius iki realaus pavojaus taikai.

Pasaulis be atominio ginklo?

Dar 2017 m. Pranciškus sugriežtino Bažnyčios poziciją dėl branduolinio ginklo. Nors jo pirmtakai pateisino atominio arsenalo moralumą, pritardami minčiai, jog taip atgrasomas priešas, tad ir įtvirtinama taika. Šiandien Pranciškus kur kas labiau sunerimęs – „užtektų vos vieno nesusipratimo...“ – yra sakęs, tad smerkia patį šio ginklo gaminimą ir turėjimą.

Nagasakyje – atominės beprotybės simbolyje – nuskambėjo kategoriškas raginimas: „Taika ir tarptautinis stabilumas nesuderinami su bet kokiu mėginimu remtis abipusio sunaikinimo baime ar su visiško sunaikinimo grėsme.“ Mieste, kuris tiesiogiai patyrė drastiškas branduolinio išpuolio pasekmes, popiežius priminė, kad „niekada nebus per daug pastangų priešintis ginklavimosi varžyboms“, švaistančioms resursus, kurie galėtų būti skirti žmonių ir tautų naudai. Tai – tikras „dangaus besišaukiantis“ nusikaltimas susikrauti turtus iš ginklų gamybos ir prekybos, kai „milijonai vaikų ir šeimų gyvena nežmoniškomis sąlygomis“.

Popiežius Hirošimoje prie Taikos memorialo, skirto 1945 m. branduolinio sprogimo aukoms.

EPA nuotrauka

Pasaulis be atominio ginklo „įmanomas ir būtinas“ – įsitikinęs Pranciškus, jis prašo politikų nepamiršti, kad branduolinės raketos neapsaugo nuo mūsų laikų grėsmių nacionaliniam ir tarptautiniam saugumui. Popiežius kvietė remti lyderius, kurie užtikrintų pasitikėjimo ir abipusės plėtros atmosferą ir būtų pajėgūs veikti susidariusiomis sąlygomis. Tai liečia kiekvieną: „Nė vienas negalime likti abejingas savo brolio šauksmui, negali nematyti griuvėsių, kuriuos palieka kultūra, negebanti megzti dialogo.“

Popiežius laimina vieną Hirošimos atominės tragedijos liudininkių.

EPA nuotrauka

Karinės grėsmės neatsiejamos nuo ekonominių interesų, gamtos išteklių. Apie tai Pranciškus kalbėjo su Japonijos imperatoriumi Naruhito, primindamas apie naujo karo grėsmę, susijusią su geriamojo vandens ištekliais.

Popiežius apeliavo į japonų elito sąžinę jautriu momentu. Japonija, trečia ekonominė galybė pasaulyje – po JAV ir Kinijos – stovi kryžkelėje. Dabartinė vyriausybė siekia pakeisti garsųjį 9 konstitucijos straipsnį, kuris po Antrojo pasaulinio karo įtvirtino draudimą vidinį ar tarptautinį konfliktą spręsti karinėmis priemonėmis. Šalies katalikų vyskupai tam priešinasi, ir jų laikyseną remia Pranciškus.

Karas ir taika prasideda žmogaus širdyje

Technologinė ir ekonominė pažanga, kurios vienu iš simbolių yra japonų visuomenė, neatsiejama nuo šiurpaus dvasinio skurdo, vienatvės ir apleistumo, kurį sužadina nuolatinė konkurencija ir efektyvumo siekis. Savižudybės, depresija, liūdesys, patyčios – tokio gyvenimo padariniai. „Yra jaunų žmonių, kurie nesijuokia, nepažįsta nuostabos ir netikėtumo, tartum zombiai, – nevyniodamas jaunimui skirtų žodžių į vatą Tokijo katalikų katedroje sakė Pranciškus. – Jų širdis nustojo plakti negebėdama švęsti gyvenimo kartu su kitais.“

Suteikti erdvės Dievui karštligiškai skubančioje ir vien konkurencingumu bei produktyvumu besirūpinančioje visuomenėje – tokį uždavinį jauniems katalikams iškėlė popiežius. Katalikiško universiteto „Sophia“ studentus ragino pasipriešinti technokratų ideologijai – tikroji išmintis juk pasireiškia meile ir atjauta. Panašu, kad daug įtikinėti popiežiui nereikėjo: technokratinio ir uždaro gyvenimo padarinius jaučia kiekvienas. Sunkesnis uždavinys – ištrūkti iš sustyguotos visuomenės gniaužtų ir pasirinkti žmogiškesnio gyvenimo alternatyvą.

Kiek tikra Tailando laisvė?

Grįžkime ir į Tailandą, kur prasidėjo ši popiežiaus kelionė, į šalį, kurios pavadinimas reiškia „laisvė“. Kaip ir Japonijoje, čia vyrauja budizmas (94 proc.), paremtas seniausia budistine mokykla – Theravada.

Viena svarbiausių vizito akimirkų – susitikimas su Tailando budistų patriarchu Phra Muniwongu, reziduojančiu Wat Ratchabophit karališkojoje šventykloje Bankoke.

EPA nuotrauka

Deja, kasdienybėje budistinės praktikos glaudžiai susijusios su populiariomis animizmo formomis. Tūkstantmetis dvasingumas, pasižymintis pagarba gyvybei ir senatvei, tolerancija, kviečiantis į sąmoningą buvimą dabartyje, turi ir šešėlinę pusę. Paviršutiniškai suprastas mokymas, kviečiantis bet kokiomis aplinkybėmis išlaikyti ramybę bei pusiausvyrą, sudaro palankias prielaidas toleruoti tokį blogį kaip prostitucija, vergovė, beteisiškumas, skurdas, ligos ir neraštingumas, plačiai pasklidusius šalyje. Beje, pačios vienuolių budistų bendruomenės neišvengė skandalų, susijusių su seksualiniu smurtu, ypač pačių jauniausių vienuolių atžvilgiu, korupcija, piktnaudžiavimu galia, finansiniais nusikaltimais, apie kuriuos rašo šalies spauda.

Pas karališkąją Tailando porą popiežių lydėjo misionierė pusseserė Ana Rosa Sivori.

EPA nuotrauka

Nestabili politinė situacija, susidariusi dėl konflikto tarp demokratinių jėgų ir imperatoriaus bei kariuomenės aljanso, nenuteikia optimistiškai. Paskutinis iš 12 karinių perversmų per pastaruosius 90 metų įvyko 2014-aisiais. Bankoko spindesys ir ekonominis proveržis gyvuoja drauge su milžinišku skurdu ir socialine atskirtimi tiek miestuose, tiek kaimiškoje periferijoje, kurioje gyvena pusė šalies gyventojų ir kur veikia katalikų misionieriai. Praraja, skirianti didžiausias ir mažiausias pajamas turinčių šalies gyventojus, Tailande yra didžiausia pasaulyje. Teigiama, kad pajamos iš prostitucijos sudaro nuo 3 proc. iki 10 proc. šalies vidaus produkto, todėl vyriausybė nėra suinteresuota situaciją keisti.

Katalikiškoje Bankoko Šv. Liudviko ligoninėje, be pertraukos veikiančioje jau 120 metų, popiežius asmeniškai pasisveikino su keliomis dešimtimis ligonių ir neįgalių asmenų.

EPA nuotrauka

Vieša paslaptis ir tai, kad Tailandas nėra išimtis regione. „Kodėl Dievas leidžia, kad vaikai būtų išmetami į gatvę, taptų prostitucijos ir vergystės aukomis?“ – popiežiaus klausė dvylikametė mergaitė, kurios ašaras netrukus šluostė Pranciškus. „Tai vienintelis klausimas, į kurį nėra atsakymo“, – sakė jis. Beje, katalikai misionieriai liudija, jog būtent krikščioniška gailestingumo, atjautos samprata ir mylinčio Dievo Tėvo paveikslas yra labiausiai tailandiečius patraukianti tikrovė. Girdėjome vienuolės liudijimą, kurios atsivertimą paskatino grožis, kurį ji užčiuopė, žvelgdama į Dievo Motinos skulptūrą.

Išties neįtikėtina Tailando katalikų bendruomenės istorija. Bažnytinė struktūra, įkurta prieš 350 metų ir sudaryta iš vienuolikos vyskupijų, skirta iš esmės vos daugiau nei 300 000 katalikų (šalyje gyvena 68 mln. gyventojų). Tačiau beveik prie kiekvienos parapijos veikia mokykla: 370 katalikiškų mokyklų mokosi apie 500 tūkstančių tailandiečių. Šios mokyklos – puikiai vertinamos, jos suteikia katalikams matomumą visuomenėje. Ne mažiau prestižo turi ir gydymo įstaigos, išsiskiriančios ligoniui rodomu dėmesingumu.

Religijų atsakomybė

Būti krikščioniu reiškia „pripažinti žmogaus orumą“, – sakė popiežius, kreipdamasis į kunigus, pašvęstuosius ir katechetus. „Trokštu paremti ir padrąsinti visus jus, kurie sugebate įžvelgti grožį ten, kur kiti mato vien panieką, apleistumą ar seksualinio malonumo objektą.“

Paremti ir gerbti savo kunigus bei pašvęstojo gyvenimo narius Pranciškus ragino ir regiono vyskupus. Priminė faktą, kad Evangelija šiose žemėse pasklido labiausiai dėl pasauliečių, kurie sugebėjo „kalbėti žmonių dialektu“, paprastai ir tiesiai įkultūrindami tikėjimo žinią, perteikdami ją ne kaip „teoriją ar ideologiją, o vedami aistros perteikti Kristų“.

Popiežius Bankoko Chulalongkorn universitete su krikščionių bei kitų religijų vadovais: „Religijų tarpusavio pripažinimas ir bendradarbiavimas yra būtinas“.

EPA nuotrauka

Ppiežius Bankoko Chulalongkorn universitete krikščionių bei kitų religijų vadovus įspėjo apie tendenciją „diskredituoti vietos kultūros vertybes, primetant visiems vienodą modelį, siekiant homogenizuoti jaunimą, ištrinti savitumą ir paverčiant juos serijinės gamybos objektais“. Šventasis Tėvas kvietė dėti bendras pastangas užkirsti kelią prekybai narkotikais ir žmonėmis. Jis primygtinai pabrėžė, koks nepamainomas šiandien religijų tarpusavio pripažinimas ir bendradarbiavimas.

Pranciškus mano, kad neužtenka vien kritikuoti naikinančią kultūrą, religijos gali ir privalo parodyti alternatyvą, pasiūlyti naujų būdų, kaip galėtume bendrai kurti dabartį, kaip spręsti konfliktus: atėjo metas „išlaisvinti vaizduotę“. Dar ne viskas prarasta, drąsina Pranciškus, nes žmonės, gebantys pasiekti „kraštutinį degradavimo laipsnį, lygiai taip pat gali ir pranokti save, pasirinkti gėrį ir atsinaujinti, nepaisydami jokių psichologinių ar visuomenės jiems primestų sąlygotumų“.

Pranciškus apkabina paauglį, kuris jam papasakojo apie savo išgyvenimus, patirtus per trigubą nelaimę Japonijoje 2011 m. kovo 11-ąją, kai žemės drebėjimas sukėlė galingą cunamį ir sprogimą Fukušimos atominėje jėgainėje. Visai neseniai jaunuolis vėl pradėjo vaikščioti. Dar ir šiandien 50 tūkstančių žmonių neturi savo namų.

EPA nuotrauka

Ar popiežius sugebėjo savo nerimu ir aistra užkrėsti šį nedidelį, bet reikšmingą žemės lopinėlį? Laikas parodys, ar šiltas priėmimas bei susidomėjimas popiežiaus vizitu Tailande ir Japonijoje paliko pėdsaką ir žmonių sąžinėse. Vien dialogas yra ginklas, vertas žmogaus, sakė popiežius, tad kartu su juo kartokime: „Viešpatie, padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu.“

Gyva popiežių vaizduojanti mozaika pasitiko Pranciškų, atvykusį švęsti Mišių nacionaliniame Bankoko stadione lapkričio 21 d.

EPA nuotrauka

Tailando katalikai.

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

Pas karališkąją Tailando porą popiežių lydėjo misionierė pusseserė Ana Rosa Sivori.

EPA nuotrauka

Mišios Tokijo Dome stadione, talpinančiame 55 tūkst. žmonių.

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

Popiežius atvyksta į Tokijo Dome stadioną.

EPA nuotrauka