Brolis Juozapas Marija Žukauskas OFM. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Dažnas ieškome, kaip prasmingiau praleisti adventą ir pasiruošti Kalėdoms šeimoje. Trokštame sustoti ir atrasti laiko vienas kitam. Brolis JUOZAPAS MARIJA ŽUKAUSKAS OFM pasakoja apie naują stalo žaidimą šeimai „Eželio žaidimas“ (išleido „Magnificat leidiniai“) – tai puiki priemonė šeimai leisti laiką kartu ir atrasti Kalėdų stebuklą. 

Eželio žaidimas“ – pernai pasirodžiusios visai šeimai skirtos knygelės „Kelionė per adventą“ tęsinys. Šį kartą tai stalo žaidimas. Kaip kilo mintis jį sukurti? 

Manau, yra didelis tokių stalo žaidimų poreikis. Jie visada buvo mėgstami, tik primiršti. Kurdamas šį žaidimą norėjau, kad jame veiktų mums jau pažįstami personažai (Eželis, Kūdikėlis Jėzus, Juozapas ir Marija, asiliukas, advento vainikas, prakartėlė) ir pateikta žinoma krikščioniška istorija.  

Kuo šis stalo žaidimas ypatingas?

Norėjau, kad jis būtų jaukus, su gražiais personažais ir nebrangus. Jo iliustracijos jaukios, ir šiltos, kaip ir „Kelionės per adventą“. Jau galvoju ir apie tolesnius stalo žaidimus. Juose bus dar aiškesnis krikščioniškas turinys, itin aktualus per adventą, laukiant šv. Kalėdų. 

„Eželio žaidimas“. „Magnificat leidiniai“ nuotrauka

Kas šiame žaidime patiks vaikams ir visai šeimai?

Nustebau sužinojęs,  kad šiuo žaidimu iškart susižavėjo…  seneliai. Jie iš karto įžvelgė praktinę stalo žaidimo paskirtį, sako, kad tai geriausias vaistas nuo Alzheimerio. Žaidime reikia atrasti du vienodus paveikslėlius ir pirmasis tai padaręs gali paimti ant stalo gulinčią kortelę. Tad sėkmei reikia reakcijos, pastabumo, atminties. Tokį žaidimą seneliai gali žaisti ir su nedideliais anūkais, nes taisyklės nesudėtingos. Žinoma, jis gali tapti ir puikiu laisvalaikio užsiėmimu su šeimos nariais, kuriuos sutinki rečiau. 

Stalo žaidimas pavadintas Eželio vardu. Tai mielas ir jaukus personažas, kurį galime atrasti ne tik žaidime, bet žurnale vaikams „Magnificat vaikams“. Papasakokite apie Eželį plačiau. 

Eželis pirmiausia ypatingas tuo, kad yra gerietis iš esmės, savo elgesiu panašus į vaiką. Pirmoji istorija apie Eželį ir prasidėjo nuo to, kad jis numiro, bet buvo labai geras ir dėl to pateko į dangų. Eželis – lietuviškas personažas, pasakų, istorijų, anekdotų veikėjas. Jis kartais ir kvailai pasielgia, bet iš geros širdies. 

O kokias istorijas jis pasakoja „Magnificat vaikams“?

Istorijos labai paprastos. Eželis tiesiog yra miręs, o tai iš pirmo žvilgsnio skamba keistai, bet gyvas, nes gyvena danguje ir ten jam nutinka įvairių dalykų. Norėdamas kažką danguje veikti, ima lankyti angelų sargų mokyklą, kartais dėl to turi nukeliauti į žemę. Bet tai nebus pagrindinė pasakojimo linija, kaip galvojau iš pradžių.

O gyvūnai patenka į dangų? 

Man visai aišku, kad jie patenka. Biblijoje pasakyta, kad ten jūsų džiaugsmui nieko netrūks. Jei negaliu būti laimingas be savo kačiuko, tai jis danguje turi būti. 

Eželis labai gyvas ir artimas personažas. O jis ką nors valgo?

2020 m. sausio „Magnificat vaikams“ numeryje galėsite perskaityti apie Eželio mėgstamiausią šaltalankių arbatą, kurią užkanda marcipaniniais pyragėliais. 

Kas jums svarbu kuriant Eželį? 

Iš tiesų Eželio istorijos gimė kaip Mergelės Marijos istorijos. Pagrindinis veikėjas visur yra Marija. Eželis tik sudalyvauja kažkokiame dalyke, kuriame veikia Marija. Jo akimis,  per jo įspūdžius papasakojama istorija. Vaikai gali susitapatinti su Eželiu, nes jis į juos panašus ir artimas. 

Kuo „Eželio žaidimas“ gali praturtinti adventą?

Tikriausiai, kaip ir kiekvienas stalo žaidimas, paskatins praleisti daugiau laiko kartu, smagiai besijuokiant, pasitraukiant nuo kasdienybės rūpesčių. Juk kiek gali klausti, kaip sekėsi mokykloje, darželyje, darbe. Žaidime sutiksite ir personažų, pasakojančių apie adventą, pvz., vainiką, dovanėles, asilą, prakartėlę. Pamatę vainiką galbūt sugalvosit jį pasigaminti, dovaną – pasikalbėti apie svajonių dovanas Kalėdų proga. Taigi šis stalo žaidimas gali išprovokuoti kitokį pokalbį. 

Dar vienas svarbus žaidimo aspektas – tai galimybė pasukti galvą. Juk kai kurie lengvai atpažins Kūdikėlį Jėzų, Juozapą su Marija ar tris karalius, o kitiems tai  bus puiki proga atrasti Kalėdų istorijos esmę. Kai kurie vaikai pamatę nupieštą šulinį nustemba, ne visada jį atpažįsta, tad žaisdami galime pasikalbėti ir apie anksčiau kaimuose buvusius objektus, pasimokyti etnografijos. 

Kaip išgyventi adventą? Ar Jūs ruošiatės jam specialiai? 

 

Daug metų adventas mane užgriūdavo netikėtai, tik jo viduryje suprasdavau, kad jau čia pat Kalėdos. Tačiau dabar imu planuoti adventą, apgalvoju, ko noriu, kad tas laikas būtų ypatingas. Jis labai greit prabėga ir tada tave ištinka Kalėdos, ištinka Naujieji metai. Bėgi su visais darbais, trumpam stabtelėjai, pasveikinai ir bėgi toliau. Kai planuoji šventę iš anksto, jos lauki, ruošiesi, to laiko atsiranda daugiau. Tada gali patirtis svajonių Kalėdas, kai laiku pasveikinsi draugus, galbūt pagaminsi dovanas savo rankomis. 

Šiemet išsikėliau užduotį turėti tokį adventą, kurį išgyvenčiau giliau. Netgi dienotvarkę nusprendžiau keisti.

O kaip konkrečiai tą darote? Truputį laiko dovanoms, maldai, mažiau internetui?

Ne, ne mažiau, bet suplanuotai. Pavyzdžiui, 40 min. rašyti ranka atvirutes. Jos bus labai asmeniškos, nes galėsiu pagalvoti apie tą žmogų. Norėčiau išbandyti naują imbierinių sausainių receptą ir visiems į dovanėles įdėti po sausainuką. Galvoju apie tai, kas ir pačiam būtų smagu, ir apie man svarbius žmones. Šitaip galime po truputį ateiti tas šventes, labiau joms pasiruošti.

O Jūsų kaip kunigo krūvis per adventą didesnis? Ar jaučiate, kad atsiranda daugiau darbų ir pareigų? 

Sulaukiu daugiau kvietimų į renginius, pvz., nuvykti pakalbėti apie adventą į mokyklas ar lietuvių bendruomenę užsienyje. Turiu dar labiau tą laiką branginti, nes žinau, kad jis labai trapus ir labai daug kas jo nori. Reikia atsikovoti jį, nes kitaip nerasi. 

Ką siūlytumėt šeimoms veikti per adventą? Atsikovoji tą laiką ir ką su juo daryti, jei per darbus, bėgimus, pasiruošimą šventėms retai būni kartu…

Reikia kartu ką nors skaityti, pvz., trumpas pasakas iš „Magnificat vaikams“, kalbėtis apie jas, bet vien kalbų neužtenka. Reikia kažką veikti kartu: ar gaminti dovanėles, atvirutes, kepti imbierinius sausainius, statyti prakartėlę. Galbūt naudotis adventui skirtu užduočių kalendoriumi. Kaip tik tokį pernai ir išleidome. Reikia suplanuotos veiklos ir tvirtai pasirinkti, kada jai skirsi dėmesio. Gal kasdien neišeis, bet geriausia kurį nors savaitės vakarą paskirti pasiruošimui Kalėdoms. Kad šventės tavęs neištiktų, o ramiai į jas ateitum. 

Dažnas jaudinasi, kad po Vėlinių iš karto ateina Kalėdos: į prekybos centrus, į mokyklas ar darželius. Žmonės pajaučia, kaip greitai šventė keičia šventę, dar net nepradėjus apie jas galvoti. Jūs sakote, kad reikėtų iš anksto ruoštis, po truputį ateiti iki Kalėdų.

Taip, bet tam, kad jos būtų asmeniškos, pirmiausia turi ateiti namuose. Verta iš anksto pasiruošti kalėdinius ženklus (advento vainiką, girliandą, prakartėlę), kad nereiktų pulti ruoštis paskutinį vakarą. 

O visus, norinčius susipažinti su Eželiu ir jo istorija kviečiame prenumeruoti žurnalą „Magnificat vaikams“ čia.