Rudolfas Lymanas (centre) su mokiniais. Rokiškio kultūros centro nuotrauka.

Per du dešimtmečius festivalis yra tapęs svariu Rokiškio miesto kultūriniu reiškiniu, reprezentuojančiu miesto istoriją ir dabartį, o festivalio koncertai turi išsiugdę savą klausytoją bei kasmet pildosi naujais. Festivalis sulaukia gausaus vargonų bei klasikinės muzikos atlikėjų dėmesio, norinčių pristatyti savo muzikines programas, jo svarbą liudija partneriai: Nacionalinė vargonininkų asociacija, Lietuvos ir teatro muzikos akademija, Čekijos Respublikos ambasada. Festivalio pasisekimą taip pat lemia bendradarbiavimas su Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bendruomene ir dekanu Eimantu Noviku. Šis festivalis skiriamas čekų muzikui, pedagogui, vargonininkui Rudolfui Lymanui.

Vargonininkas ir pedagogas Rudolfas Lymanas ir Rokiškis

Pačius gražiausius ir kūrybingiausius savo gyvenimo metus čekų muzikas vargonininkas ir pedagogas Rudolfas Lymanas atidavė Rokiškiui. Dar XIX a. pabaigoje, priėmęs grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės kvietimą ir atvykęs dirbti į Rokiškį, jis stengėsi šį miestą pamilti ir paversti tikra muzikos sostine. R. Lymano planuose buvo ne įprasta muzikos mokykla, o tokia, kuri prilygtų konservatorijai. Ruošdamas mokyklos programą, pedagogas mąstė apie orkestrinį-instrumentinį, fortepijono bei vargonų ir giedojimo skyrius bei išstudijavo kitų, Lietuvoje veikusių muzikos mokyklų, programas ir jas kūrybingai pritaikė. Pati priimtiniausia R. Lymanui pasirodė esanti kunigaikščių Oginskių Rietave įkurtos muzikos mokyklos programa. Panaši programa buvo pritaikyta ir Rokiškiui. 

R. Lymanas gimė muziko šeimoje 1855 m. sausio 8 d. Čekijoje, nedideliame Zlonicės miestelyje, netoli Prahos. Tėvas Antoninas labai nudžiugo sužinojęs, kad jauniausias sūnus pasirinko muziko kelią ir įstojo į Prahos konservatoriją. „Jau ankstyvoje jaunystėje likimas jį buvo suvedęs su vėliau garsiu kompozitoriumi Antoninu Dvoržaku, abu jie išaugo toje pačioje žemėje, abu bičiuliavosi ir abu mokėsi pas tą patį mokytoją A. Lymaną, o vėliau, nors ir ne tuo pačiu metu, studijavo Prahos vargonininkų mokykloje. R. Lymano ir charakteris, ir mokymo metodas buvo labai panašūs į tėvo. Taigi į Lietuvą jis atsivežė XIX a. čekų kantorių mokymo metodus ir papročius“, – rašė Vytautas Povilas Jurkštas 1984-aisiais leidinyje „Muzika“, kur apžvelgė R. Lymano biografijos bruožus. Baigęs konservatoriją, jaunasis muzikantas atsisveikino su tėvyne ir 1883 m. atvyko dirbti į Rokiškį. Nuo tada visas jo gyvenimas, ryžtas bei energija paskiriami Rokiškiui. Čia jis 1888-07-19 vedė bajoraitę Aleksandrą Liachovičiūtę, čia gimė jų 8 vaikai, čia, senosiose miesto kapinėse, yra jo amžinojo poilsio vieta. Ir dokumentai, liudijantys šio šviesaus žmogaus veiklą, taip pat saugomi Rokiškyje – Šv. apaštalo Mato evangelisto bažnyčioje ir krašto muziejuje.

R. Lymano veiklos pradžią Rokiškyje liudija tarp jo bei dvaro administracijos 1883-08-20 pasirašyta sutartis. Ji saugoma Šv. Mato evangelisto bažnyčios archyve, o kopiją galime rasti Rokiškio krašto muziejuje. Pagal šią sutartį Rokiškyje pradėjo veikti „Grafiškoji vargonininkų ir giedojimo mokykla“.

Už šias pareigas R. Lymanas turėjo gauti 600 rublių per metus, kas mėnesį išmokant po 50 rublių. Jeigu po pusės metų R. Lymanas pasirodytų netinkamas, kunigas turėjo teisę jį atleisti užmokėjus tik už išdirbtą laiką. Darbo sąlygos „metrui“ (taip tada vadino muzikos pedagogus) buvo nelengvos. Jis apsigyveno šalia bažnyčios akmeniniame vieno aukšto name. Muzikos mokyklai šiame name buvo skirti 2 kambariai. Viename buvo mokama groti vargonais, kitame – įvairiais muzikos instrumentais, o fortepijoną Lymanas pasistatė savo bute. Mokiniai, nors ir gabūs muzikai, kartais nesuprasdavo, ko iš jų pakeltu tonu laužyta lenkų kalba, įterpdamas čekiškų žodžių, reikalauja „metras“. 

Reiklaus muziko ugdomi mokiniai greitai tobulėjo. 1887-aisiais dvarui pateiktoje ataskaitoje R. Lymanas rašė, jog su mokiniais gali atlikti dvidešimt dvejas mišias, trisdešimties operų arijas ir kitokių kūrinių. Be to, mokiniai atlikdavo ir paties R. Lymano Velykų giesmes. Rokiškyje R. Lymanas parengė per 200 vargonininkų. Jie visi puoselėjo nacionalinę chorinę kultūrą. Gabiausieji tapo Lietuvos muzikinio gyvenimo elitu – kompozitoriais, operos solistais. Tarp tų, kurie mokėsi Rokiškyje, minimos garsių žmonių: Juozo Gruodžio, Miko Petrausko, Juozo Tallat–Kelpšos pavardės.

Rokiškio Šv. Mato evangelisto bažnyčios knygoje 1904-02-14 atsirado įrašas, jog nuo inkstų ligos, priėmęs Švenčiausiąjį Sakramentą, mirė Austrijos pilietis 48 metų Rokiškio parapijietis Rudolfas Lymanas. Rokiškis ir Lietuva neteko darbštaus muziko, o mokiniai – pareigingo ir reiklaus mokytojo, kuriam darbas ir muzika buvo svarbiausi gyvenimo tikslai. 

Darbo sutartis tarp R. Lymano ir Rokiškio miesto administracijos. Rokiškio kultūros centro nuotrauka.

Tačiau Rokiškis nepamiršo R. Lymano: jaunieji rokiškėnai muzikos mokosi jo vardu pavadintoje mokykloje. 2013 m. rudenį, švenčiant miesto gimtadienį ir minint 130 metų, kai muzikos mokyklai vadovauti ėmėsi R. Lymanas, bažnyčios šventoriuje verslininko, Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo iniciatyva iškilo meniškas ąžuolinis koplytstulpis (tautodailininkas Rimantas Zinkevičius).

Festivalio istorija

Prieš dvidešimt metų Panevėžio kolegijos filialas, norėdamas atiduoti deramą pagarbą R. Lymanui, ėmė rengti tarptautinius vargonų muzikos festivalius, kuriuose jau dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos bei kitų šalių atlikėjai – studentai ir profesionalai. Šio festivalio atsiradimas Rokiškyje – nėra atsitiktinumas. Jo iniciatorė – buvusi Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo direktorė Stanislava Juškienė. Krašto muziejuje tuomet koncertavo žinomas vargonininkas Gediminas Kviklys: besiklausant jo, kolegijos vadovei  ir kilo mintis Rokiškyje rengti vargonų muzikos festivalius. G. Kviklys rokiškietės idėją palaikė, festivalio koncertai vykdavo tuometinėje Rokiškio aukštesniosios pedagogikos mokyklos salėje. Tiesa, klausytis vargonų čia galėjo nedidelė visuomenės dalis, o skleisti šią muziką norėjosi plačiau, perkelti į dvarą, bažnyčias, tad vėliau koncertai ir persikėlė į šias erdves.

Pirmąjį ir antrąjį festivalius tuometinė Rokiškio aukštesnioji pedagogikos mokykla rengė savo lėšomis. Vėliau projektai būdavo finansuojami didesniais pinigais, be to, festivalį ėmė globoti ir remti Čekijos ambasada. Festivalyje yra dalyvavę žinomi Čekijos vargonininkai Tomas Imbramajeris, Deividas Postraneckis, Leošas Koukalas, Tatjana Chrobokova, garsūs Lietuvos vargonininkai Gediminas Kviklys, Bernardas Vasiliauskas, Renata Marcinkutė-Lesieur, solistai Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, Regina Maciūtė, Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“.

Jubiliejinio XX festivalio akordai

Trečius metus festivalį sėkmingai organizuoja Rokiškio kultūros centras. 2019 metais nuo rugpjūčio 15 iki spalio 6 dienos vykusio festivalio metu muzikos gurmanų laukė net trylika įspūdingų koncertų. Visi jie  skambėjo Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Festivalyje kasmet išgirstame išskirtinių balsų, chorų, įvairių instrumentų dermėje su bažnyčios vargonais, tačiau šie metai buvo ypač reikšmingi ir vertingi savo programa bei atlikėjais.  

Pirmą kartą festivalyje – Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas) su jau pažįstamais, eksperimentų ir netikėtumų ieškotojais muzikoje solistais Gunta Gelgote (sopranas) ir Giedriu Gelgotu (fleita). Programą vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis. 

Festivalyje nuskambėjo premjerinis, Lietuvoje pirmąjį kartą atliktas kūrinys „Natiurmortas su jūra“. Išgirsti savo kūrinio atvyko kompozitorė, pedagogė Dalia Kairaitytė.

Festivalyje programą atliko Gediminas Kviklys – garsiausias Lietuvos vargonininkas, pedagogas, šio festivalio krikštatėvis. Surengęs daugiau kaip 1000 solinių vargonų muzikos koncertų, gastroliavo Vokietijoje, JAV, Šveicarijoje, Italijoje, Danijoje, Švedijoje, Čekijoje. Repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių muzika. Suredagavo lietuvių kompozitorių (Juozo Gruodžio, Vinco Bacevičiaus, Česlovo Sasnausko) kūrinių vargonams, aranžavo įvairių šalių kompozitorių kūrinių kameriniams ansambliams.

Visuomet laukiamas netikėtumų pilnas choras „Jauna muzika“, meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas. Festivalyje išvydome berniukų ir jaunuolių chorą „Ąžuoliukas“, meno vadovas Vytautas Miškinis.

Festivalio svečiai: Marekas Wrobelas (vargonai, Slovakija), Monika Streitova (fleita, Čekija, Portugalija), Martinas Maximilianas Kaiseris (vargonai, Čekija), Davidas Lofgrenas (vargonai, Švedija), pastarasis savo programos metu atliko kūrinio „Lietuva brangi“ improvizaciją.

XX festivalio metu be koncertinės programos vyko išskirtiniai, dėmesio verti įvykiai:

Edukacinė programa vaikams „Instrumentų karalius kviečia“, kurią vedė Nacionalinės vargonininkų asociacijos vargonininkės Jurgita Kazakevičiūtė ir Diana Encienė. 

Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios vargonų kasmetiniai restauravimo ir priežiūros darbai.

Lapkričio 22 dieną laukia atminimo lentelės ant namo, kuriame buvo įsikūrusi muzikos mokykla, gyveno ir kūrė kompozitorius, pedagogas, vargonininkas Rudolfas Lymanas, atidengimas.

Vargoninkas Justinas Šapola su asistentu Alvydu Fijalkausku. S.Daščioro nuotrauka.

Šiandieninės vargonavimo tradicijos Rokiškyje

Jaunas ir ambicingas vargonininkas rokiškėnas Justinas Šapola neseniai atšventė savo 29-ąjį gimtadienį. Kaip vargonininkas jis yra žinomas ne tik savo gimtajame mieste Rokiškyje, jo rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Jis – savamokslis restauratorius, kurio didžiausi iki šiol restauruoti vargonai naujais garsais skamba Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Noras groti tvarkingu instrumentu, bendradarbiavimas su vargonų meistrais bei Nacionaline vargonų asociacija, paskatino Justiną Šapolą imtis vargonų restauravimo darbų. Justinas pabrėžia, kad jam dažnai tenka susidurti ne laiko, o meistrų pažeistais vargonais. Greitu laiku turi suskambėti Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonai, kurių restauravimui Justinas paskyrė keturis metus. Šie vargonai buvo stipriai perdaryti, karo metu pažeisti: rasti užklijuoti kulkų pėdsakai vamzdeliuose.

Pirmasis Justino mokytojas – didžiulę patirtį turintis vargonų ir pianinų derintojas Kęstutis Šleinys. Vargonų istorijos tyrinėtojas, vargonų restauratorius-technologas, vargonininkas dr. Girėnas Povilionis šiuo metu kartu su Justinu Šapolu atlieka vargonų tyrinėjimo ir restauravimo darbus dirbtuvėse bei Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje ir Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje. 

Jau treti metai Justinas rengia autorinius koncertus, kurių nekantraudami laukia vargonų muzikos mylėtojai. Šiemetiniame koncerte skambėjo T. Dubois, T. Salome, S. K. Elert, L. J. A. Lefebure-Wely, Felix Mendelssohn kūriniai. Vargonininkas Justinas Šapola labiausiai mėgsta prancūzų romantikų muziką. J. Šapolos, koncertą praeitais metais apvainikavo vienas iš jo mylimiausių kūrinių – įspūdingoji prancūzų kompozitoriaus Léono Boëllmanno kompozicija „Suite gothique“, kuri dažnai tampa vargonų repertuaro pagrindu. 4-oji jos dalis „Toccata“ šių metų koncerto nepamirštamas baigiamasis akordas. Justinas Šapola jau ruošiasi būsimų metų autoriniam koncertui. 

Džiugu, kad Justinas jau turi savąjį mokinį – Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykloje pianino klasę lankantį Paulių Buidovą. Šių metų festivalyje nuskambėjo jaunojo vargonininko debiutas. Nemažas iššūkis jaunajam pianistui buvo groti pedaline klaviatūra. 

J. Šapola prieš koncertą pats suderina garsiuosius Rokiškio bažnyčios vargonus – grafų Tyzenhauzų palikimą – instrumentą, pagamintą 1885 m. visame pasaulyje žinomos vokiečių firmos „Walcker“. Šios firmos vargonų Lietuvoje, anot J. Šapolos, tėra kokie šeši, skirtingų laikmečių, bent jau tiek jis suskaičiavo vartydamas vargonų katalogus. O, tie, kurie specialiu užsakymu sumontuoti bažnyčiose, tėra tik du: Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje ir Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Kaune.

„Rokiškio vargonai – patys seniausi iš Lietuvoje esančių „Walcker“ firmos instrumentų“, – sako vargonininkas ir priduria, kad prieš gerus dvidešimt metų restauruoti istoriniai vargonai vis dar puikūs. „Smagus instrumentas. Vargonai turi 24 registrus, 1 444 vamzdelius. Ir klaviatūra „minkšta“, nes paprastai mechaniniai vargonai, kokie ir yra Rokiškio bažnyčioje, pasižymi „kieta“ klaviatūra. Tik kai gerais galingais akordais užgroji, vargonams jau ima trūkti oro, turbūt silpnas ventiliatorius, reikėtų keisti jį stipresniu“, – istorinius Rokiškio vargonus įvertino J. Šapola. Šiuo instrumentu džiaugiasi ir neatsistebi festivalio atlikėjai. Tačiau, pasak Justino Šapolos, visi vargonininkai paliudys, kad tai labai jautrus, amžinai nederantis, reikalaujantis ypatingos priežiūros, muzikos instrumentų karalius. 

Tarptautinio vargonų muzikos festivalio Rokiškyje organizatoriai džiaugiasi, kad festivalis užaugino savąjį žiūrovą: ateinančių metų festivaliui jau ruošiamasi, jis yra laukiamas. 

Festivalio pagrindinis tikslas – suteikti galimybę klausytojams išgirsti klasikinę vargonų muziką, atliekamą profesionalių atlikėjų, taip pat svarbi švietėjiška misija: vargonų ir klasikinės muzikos populiarinimas bei vargonų, kaip didelės kultūrinio paveldo vertybės puoselėjimas ir saugojimas.