Fotografas Dmitrijus Matvejevas. L. Lozovič nuotrauka

Po rekonstrukcijos atgimusi Lietuvos nacionalinė filharmonija jau kurį laiką su savo ištikimais klausytojais švenčia atnaujintos Didžiosios salės atidarymą. Ir kartu šia proga pristato per dvi sales nusidriekusią fotomenininko DMITRIJAUS MATVEJEVO, įamžinančio ir Filharmonijos, ir įvairių šalies teatrų spektaklius, gaudančio kadrus užkulisiuose, kurių nepasiekia žiūrovo akis, parodą.

„Neabejoju, kad visi Lietuvos menininkai, kuriuos įamžina Dima, automatiškai tampa jo gerbėjais“, – koncertų klausytojams ir D. Matvejevo talento gerbėjams kalbėjo Filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė fotomenininko parodos „Patetico e delicato“ atidaryme. Joje eksponuojami reportažiniai portretiniai kadrai iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvų repeticijų ir koncertų, iš viso – per 70 darbų.

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Fotografas Dmitrijus Matvejevas ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė. L. Lozovič nuotrauka

Pažįstantieji D. Matvejevą žino, kaip subtiliai ir netrukdomai jis dirba. Pats jis užsiminė, kad ši jo paroda temiškai pratęsia Filharmonijoje 2015-aisiais eksponuotą jo dirigentų portretų parodą „Tss...“ (dirigento gestas prašant groti pianissimo).

„Ir dabar, kai gavau Filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienės pasiūlymą surengti parodą, pradėjau žiūrėti, ką turiu sukaupęs savo archyvuose, – sakė D. Matvejevas. – Fotografuoti akademinės muzikos koncertus, kitaip nei džiazo, roko, yra gerokai sunkiau – ir dėl vizualumo, ir judėjimo nebuvimo. Džiazo ar roko koncertuose fotografai kartais ir ant scenos užlipa, o akademinės muzikos koncertuose fotografui vienas svarbiausių dalykų yra netrukdyti. Ir apšvietimas čia visai kitoks nei, tarkime, estrados koncertuose, kur šviesos tiesiog šoka. Dėl to tenka gerai paieškoti, ką fotografijoje būtų galima įdomiai atskleisti.“

Teatro fotografas teigė, kad iš tikrųjų tokiuose koncertuose vienintelis asmuo, transliuojantis emocijas savo mimika ir gestais, yra dirigentas: „Bet jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad jis vienintelis svarbus – ne, visi orkestro muzikantai svarbūs, tik, kaip sakė amžinatilsį pianistas Richteris, muzikantų nereikia fotografuoti, nes jų veidas byloja tik apie darbą.“

Ir tai svarbus skirtumas, pasak D. Matvejevo, kai jis fotografuoja aktorius ir muzikantus: „Muzikantams kartais nereikia, kad juos fotografuotų, o aktoriams – reikia. Aktoriams aš galiu trukdyti, o muzikantams – jokiu būdu.“

Dmitrijaus Matvejevo fotografija
Dmitrijaus Matvejevo fotografija
Dmitrijaus Matvejevo fotografija

Didžiąją D. Matvejevo fotoparodos dalį sudaro būtent dirigentų portretai – užfiksuotos jų veido išraiškos, judesiai, tai, kas koncertų metu į muziką panirusiai publikai lieka nematoma. Pirmoje salėje centrine tapo beveik dviejų metrų dydžio spalvota orkestro fotografija, pasak D. Matvejevo, sukurta multiekspozicijos būdu – ji lyg koliažas, mozaika, kurioje muzikantai tarsi dauginasi.

„Tai vizualinė orkestro simfonija“, – taip šį darbą apibūdino D. Matvejevas. O šalia jo – dvi eilės nespalvotų dirigentų portretų. „Iš kairės – delicato, iš dešinės – patetico. Tarsi skirtingos jų emocijos, būsenos, kurias dirigentai transliuoja muzikantams per koncertus“, – kalbėjo fotografas.

Kitoje salėje eksponuojamos muzikantų nuotraukos iš repeticijų ar darant įrašus. Čia, D. Matvejevo žodžiais, irgi atsiskleidžia ypatinga atlikėjų būsena – tarpinė, kai jie būna susikaupę ir atsidavę darbui. Vienintelė parodoje ne reportažinio pobūdžio nuotrauka – pianistės Mūzos Rubackytės, kurią fotomenininkas kūrė specialiai.

Dmitrijaus Matvejevo fotografija
Dmitrijaus Matvejevo fotografija
Dmitrijaus Matvejevo fotografija

Parodos atidaryme Filharmonijos vadovė R. Prusevičienė minėjo, kad tai, ką įamžina D. Matvejevas, koncertų metu lieka nematoma nei patiems scenos meistrams, nei koncertų publikai. 

„Norėčiau paminėti tokią labai talpią poeto Heinricho Heine's ištarmę, kurią vieno sezono metu naudojome kaip šūkį: ten, kur baigiasi žodžiai, prasideda muzika. Tai aš pratęsčiau: ten, kur baigiasi muzika, prasideda Dimos portretai. Nes dažnai nežinome, kas vyko scenoje tuo metu, kai buvome pasinėrę į muzikos magiją. O vyko ir patetico, ir delicato, ir dažniausiai tas patetico yra muzikantų darbas, o Dimos yra delicato. Nes labai retas fotomenininkas ir fotografas sugeba dirbti nematomas, kartais išnykdamas erdvėje“, – gražių žodžių fotomenininkui negailėjo Filharmonijos vadovė.

Dmitrijaus Matvejevo fotografijų paroda „Patetico e delicato“ Filfarmonijos fojė bus eksponuojama iki š. m. gruodžio 21 dienos. Parodą gali apžiūrėti visų Filharmonijoje vykstančių koncertų lankytojai.