Moteriškoji kontrkultūros klasiko Charleso Bukowski atsvara, šiuolaikinės poezijos ir laisvųjų eilių tėvas, protingiausiu laikomas pasaulio žmogus ir „International Booker“ premijos laureatas. Tokia kompanija iki metų pabaigos pasieks Lietuvos skaitytojų lentynas.

Leidykla „Kitos knygos“ iki gruodžio pabaigos lietuviškai pirmą kartą išleis amerikiečių rašytojos Lucios Berlin novelių rinkinį, 200-osioms amerikiečių poeto Walto Whitmano gimimo metinėms skirtą jo poezijos rinktinės „Žolės lapai“ leidimą, fiziko Stepheno Hawkingo paskutinę knygą „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus“ ir vengrų rašytojo, apokaliptiškojo László Krasznahorkai romaną „Šėtoniškasis tango“. Fantastikos mėgėjus nudžiugins naujas kultinio JAV autoriaus Philipo K. Dicko klasikinio romano „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ vertimas.

S. Hawkingo paskutinė knyga

Vienas didžiausių protų žmonijos istorijoje, fizikas, kosmologas Stephenas Hawkingas atvėrė ne vieną Visatos paslaptį ir sugebėjo visa tai suprantamai paaiškinti plačiajai visuomenei. Būdamas 21-erių išgirdo lemtingą diagnozę – jis sirgo amiotrofine lateraline skleroze, kuri progresuodama lėmė beveik visišką paralyžių, prikaustė prie neįgaliojo vežimėlio ir galiausiai atėmė gebėjimą kalbėti. Vis dėlto mokslininkas sugebėjo pasipriešinti ligai ir iki pat mirties 2018-aisiais liko Kembridžo profesoriumi.

Po mirties išleistoje paskutinėje savo knygoje „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus“ S. Hawkingas apmąsto sudėtingus ir svarbius klausimus: ar žmonija išliks? Ar turėtume kolonizuoti kosmosą? Ar dirbtinis intelektas mus pergudraus? Kaip kursime ateitį? Ar egzistuoja Dievas? Atsakymas į kiekvieną klausimą išsamprotaujamas pasitelkiant mokslo žinias. Nuo kitos lietuviškai išleisto mokslininko knygos „Trumpa laiko istorija“ ši skiriasi savo apžvelgiamų klausimų platumu ir dar paprastesniu dėstymu.

„Tai ne mokslinė, o labiau filosofinė knyga“, – sako leidyklos projektų vadovė Aira Niauronytė.

Kultinė rašytoja

JAV rašytoja Lucia Berlin (1936–2004) – atradimas ir patiems amerikiečiams. 2015-aisiais, jau po autorės mirties, pasirodžius autobiografinių novelių rinktinei „Namų tvarkytojos vadovas“, pagaliau suvokta šių kūrinių vertė. Vieni L. Berlin lygina su A. Čechovu, kiti – su Ch. Bukowskiu, tačiau jos pasakojimo tonas ir matymas išlieka saviti. Rašytoja ypač simpatizuoja protingoms moterims, kurių nelepina gyvenimas.

Didmiesčio gatvėse skleidžiasi visas žmogiškos patirties spektras, kasdien kovojant dėl išgyvenimo ištinka spontaniški praregėjimai. Pati L. Berlin, sulaukusi 32-ejų, jau buvo tris kartus išsiskyrusi, turėjo keturis sūnus, kuriuos reikėjo išlaikyti pačiai, ir kovojo su priklausomybe nuo alkoholio. Rašytoja dirbo įvairiausius darbus: medicinos sesuo, namų tvarkytoja, sekretorė, pavaduojanti mokytoja. Novelėse L. Berlin kasdienius savo ir aplinkinių sunkumus supina su humoru, o liūdesį – su nenuilstamu kovingumu. „Namų tvarkytojos vadovas“ – pirmoji talentingos JAV rašytojos knyga lietuvių kalba.

Poezijos revoliucionierius

Waltas Whitmanas (1819–1892) – verlibro revoliucionierius, vienas pačių svarbiausių amerikiečių poetų. Jo gyvenimo knyga, poezijos rinkinys „Žolės lapai“, pirmąkart pasirodė 1855-aisiais. Jame tebuvo 12 eilėraščių. Autorius knygą nuolat pildė ir taisė ir ji tapo esminiu modernistinės poezijos rinkiniu. W. Whitmano rinktinė lietuviškai buvo išleista 1959-aisiais, išversta Antano Miškinio, ir padarė didžiulę įtaką lietuvių poezijai.

Bebaimis klajūnas ir jautrus stebėtojas W. Whitmanas savo eilėmis skelbia laisvę ir lygybę, pastebi tai, dėl ko kiekvienas gyvenimas tampa išties ypatingas. Jis – kiekvieno vyro ir kiekvienos moters, miestiečių, jūreivių, darbininkų ir žemės žmonių poetas, bet kartu ir lapo, skruzdės, jūros, saulės dainius – jam viskas vienodai svarbu. Bet kokia doktrina ar tikėjimas poetui per ankšti, jis savyje sutalpina viską. 

W. Whitmano poezija šiandien yra tokia pat šiuolaikiška, artima ir išlaisvinanti, kokia buvo ir prieš daugiau nei šimtmetį. Naujoje lietuviškoje „Žolės lapų“ rinktinėje skelbiami Mariaus Buroko ir Kasparo Pociaus atrinktų tekstų vertimai. Įvadą parašė poetas ir vertėjas Rimas Užgiris.

Vengrų invazija

Bekompromisis stilius, paprasti gyvenimai, iškylantys iki archetipų lygmens, pasaulio literatūros kontekstas, iracionalumo protrūkiai. Vengrų rašytojas László Krasznahorkai – vienas garsiausių Vidurio Europos rašytojų, vadinamas „gyvuoju klasiku“. Dėl savo bekompromisio stiliaus žinomas autorius yra pelnęs daugybę įvairių šalių literatūrinių apdovanojimų, svarbiausias – tarptautinė Bukerio („Booker International Prize“) premija.

Pirmasis ir vienas žymiausių autoriaus romanų „Šėtoniškas tango“ – tai į devynias kalbas išverstas žmogaus vizijų, svajonių sudužimo romanas: dabartis nepalieka nė menkiausių vilčių, o ateitis daugiau negu miglota. Visą romaną persmelkęs laukimas: žmonės ko nors laukia, bet nuolatos nesulaukia to, ko tikėjosi. Jame yra ir nenusakomo paslaptingumo, ir žmogaus, palikto vieno su nuožmiu pasauliu.

Romaną kino justa pavertė vengrų režisierius Béla Tarras. Daugiau nei septynių valandų filmas „Sátántangó“ išrinktas vienu iš svarbiausių kada nors sukurtų filmų.

Fantastikos klasika

Kino mylėtojai apsidžiaus ir dėl Philipo K. Dicko klasikinio romano „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ naujo Aušros Stanaitytės-Karsokienės vertimo. Pagal šią knygą sukurta kultinį statusą pelniusi kino juosta „Bėgantis skutuvo ašmenimis“.

Philipas K. Dickas (1928–1982) – vienas svarbiausių XX a. amerikiečių rašytojų. Jis buvo pirmasis mokslinės fantastikos kūrėjas, įtrauktas į prestižinę Amerikos klasikinių knygų seriją „Amerikos biblioteka" (Library of America).

Romano „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ veiksmas vyksta Žemėje po branduolinio karo. Tvyro radioaktyviosios dulkės, gyvūnai ir augalai beveik išnykę, o dauguma žmonių pasitraukę į kolonizuotas kitas planetas. Iš vergystės Marse į Žemę pasprunka aštuoni androidai – trumpaamžiai dirbtinės kilmės humanoidai. Rasti ir sunaikinti bėglius įpareigotas jaunas policininkas, galvų medžiotojas Rikas Dekardas. Jeigu jam pavyks, vietoj nekenčiamos savo dirbtinės avies pagaliau galės įsigyti tikrą gyvūną – aukščiausio statuso ženklą apmirusioje planetoje. Tačiau naujo tipo androidai vos atskiriami nuo žmonių, o empatijos testo, naudojamo jiems demaskuoti, kartais neišlaiko ir žmonės.

Leidyklos „Kitos knygos“ informacija