Muziejaus ekspozicijos šerdis – Vilniaus katedros lobynas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka

Gruodžio 7 d. nuo 17 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia švęsti 10-metį.

Lygiai prieš 10 metų Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno ansamblyje duris visuomenei atvėrė Bažnytinio paveldo muziejus. Kaip teigė steigimo dekretą pasirašęs tuometinis Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis: „Bažnytinis paveldas (architektūros paminklai ir dailės kūriniai, amatininkų dirbiniai, archyviniai dokumentai, knygos etc.) sudaro didelę ir ypač reikšmingą kultūros paveldo dalį, siejančią šalį su krikščioniškąja Europa. Pasaulinių karų metais, o labiausiai sovietinės okupacijos laikotarpiu, bažnytinis paveldas buvo smarkiai niokojamas. Daug kas nesugrąžinamai prarasta, išvežta į užsienį, nemaža dalis atsidūrė valstybinių muziejų ir privačiose rankose.“

Naujojo muziejaus steigimas buvo įkvėptas Vilniaus arkivyskupijos troškimo pagreitinti istorinio teisingumo atkūrimą ir siekio vertingiausius liturginius objektus pristatyti tinkamu būdu, nepažeidžiant jų sakralumo ir integruojant religinę, meninę, istorinę objektų prasmę.

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir buvęs bernardinių vienuolynas, kuriame 2009 m. atidarytas Bažnytinio paveldo muziejus. Muziejaus archyvo nuotrauka
2009 m. gegužės 21 d., Bažnytinio paveldo muziejaus idėjos pristatymas pirmojoje spaudos konferencijoje. Muziejaus archyvo nuotrauka

Unikalios nuolatinės ekspozicijos šerdimi tapo Vilniaus katedros lobynas. Jį sudaro 988 liturginės vertybės: stebuklais garsėjantys atvaizdai, relikvijoriai, bažnytiniai indai, dauguma iš jų yra votai, šiandien kabantys Vilniaus katedroje. Nuo to laiko muziejaus fondai ženklai prasiplėtė. Šiuo metu juose sukaupta daugiau kaip 5500 eksponatų, dalis jų buvo pristatyta 50 parodų.

Didžiausia ir Lietuvos mastu vertingiausia liturginės tekstilės dalis saugoma Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejaus saugyklose. 2013 m. pradėjo veikti Bažnytinio paveldo muziejaus tekstilės restauravimo dirbtuvės. 10-mečio proga atidaroma Bažnytinio paveldo muziejaus dirbtuvėse restauruotų objektų paroda, liudijanti restauratorių darbo svarbą: iš sudilusių skutų atkurta XIX a. procesijų vėliava, iš nebūties prikelti XVIII a. relikvijoriai ir į vieną visumą sugrąžintos, sovietmečiu padalintos kontušo juostos dalys, kiti objektai.

Nauja ekspozicija „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolijų palikimas Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniuose“. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka

Šventės proga atidaroma nauja pastovi ekspozicija „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolijų palikimas Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniuose“, pristatanti septyniolikos Vilniaus vienuolijų istoriją ir meno vertybes: nuo pirmųjų XIV a. įsikūrusių vienuolijų – pranciškonų ir dominikonų – iki XVIII a. vid. į sostinę atvykusių šaričių. Kai kurių vienuolijų, tarp jų bazilijonų, vizičių, regulinių atgailos kanauninkų, palikimas menkiau išlikęs, ekspozicijoje iliustruojamas tik pavieniais objektais, o benediktinų, bernardinų, jėzuitų istoriją liudija dešimtys eksponatų.

Šnipiškių koplyčios Jėzaus skulptūra. 1850 m. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Paveikslas „Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo sužadėtuvės“. 1760–1765 m. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka

Būtina pamatyti 2017 m. netikėtai atrastą, jėzuitų iniciatyva 1850 m. sukurtą Šnipiškių koplyčios Jėzaus skulptūrą, per stebuklą Karmelitų ordinui priklausiusioje Šv. Jurgio bažnyčioje išlikusį 1760–1765 m. paveikslą „Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo sužadėtuvės“ ir didžiąją Bernardinų bažnyčios monstranciją (XVI a. II pusė – XVII a. pradžia), kuri, užkasta vienuolyno darže, pergyveno 1655 m. rusų kariuomenės šeimininkavimą Vilniuje.

Gimtadienio proga atveriama paroda „Šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias: 1990–2019“. Joje pristatoma mažiausiai pažįstama ir vertinama bažnytinio paveldo dalis, gvildenamos vienuolijų, kunigų ir pasauliečių mecenatų iniciatyvos, atvėrusios šiuolaikinio meno kūrinių kelius į Lietuvos bažnyčias. Keliami klausimai apie sakralaus meno suvokimą, poreikį, funkcijas ir ką sudėtingi keliai ir procesai pasako apie Lietuvos visuomenę.

Šv. Placido, šv. Roko, šv. Agnietės ir pal. Mauro relikvijorius. Vilnius, 1742 m. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Rimantas Sakalauskas. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios kriptos altoriaus eskizas, 2004 m. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka

Eksponuojami itin retai viešumoje rodomi Ksenijos Jaroševaitės, Stanislovo Kuzmos, Rimanto Sakalausko, Alfonso Vauros, Vlado Vildžiūno skulptūrų modeliai, Algirdo Dovydėno, Antano Kmieliausko, Nijolės Vilutytės eskizai. Aptariami bažnyčioms skirti kūriniai: Salvinijos Giedrimienės „Pal. Jurgis Matulaitis“ (1992), Patricijos Jurkšaitytės „Pal. Teofilis Matulionis“ (2017), Vaidoto Kvašio ir Vaidoto Žuko „Kryžiaus kelio stotys“ (1995 ir 1996), Petro Repšio Varnių altoriaus reljefų modeliai (2007), sunaikintu laikytas Vlado Urbanavičiaus altorius (1993), Andriaus Zakarausko „Šv. Motina Teresė“ (2017). Kalbėti visuomenei apie krikščionišką paveldą, padėti atrasti ir suprasti jo turtingumą – tokia Bažnytinio paveldo muziejaus misija ir kitam dešimtmečiui.

Per dešimtmetį muziejus išsiplėtė: 2012 m. Vilniaus katedros požemiai tapo pirmuoju muziejaus lankytinu objektu už jo paties ribų. 2014 m. po ilgų restauracijos darbų vilniečiams ir miesto svečiams atverta katedros varpinė. Šių metų rudenį atidaryti nauji katedros požemių maršrutai. Prijungus naujas erdves, lankytojų srautas išaugo dešimteriopai: nuo 4 tūkst. iki 65 tūkst. per metus. Per dešimtmetį jame apsilankė apie 455 tūkstančiai lankytojų.

Bažnytinio paveldo muziejus gruodžio 7 d. lankytojams atidaromas nuo 16.30 val. Lankymas nemokamas. 

Restauruotas šv. Teresės relikvijorius. Vilnius, XVIII a. II ketv. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Restauruota procesijų vėliava. XIX a vid.–XIX a. II p. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka

Programa

17 val. – ekspozicijos „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolijų palikimas Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniuose“ ir parodų „Šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias. 1990–2019“ bei „Bažnytinio paveldo muziejaus dirbtuvėse restauruotų objektų“ atidarymas

19 val. – choro „Aidija“ koncertas „Dovana muziejui“

Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Kelno arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, UAB „Baltisches Haus“. Informaciniai rėmėjai: „Clear Channel“, Bernardinai.lt. 

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija