Scena iš rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel Photography“ nuotrauka

Klaipėdos dramos teatre įvyko spaudos konferencija, kurioje pristatyta būsimoji premjera – lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko „Mūsų klasė“. Spektaklio režisierius – Oskaras Koršunovas, scenografas – Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jacovskytė, lėlių kūrėja – Julija Skuratova, kompozitorius – Gintaras Sodeika, chormeisteris – Alfonsas Vildžiūnas, vaizdo projekcijų autorius – Mikas Žukauskas, šviesų dailininkas – Julius Kuršys, režisieriaus padėjėjai: Urtė Sėjūnaitė, Augtumas Danielius Harner, Deivydas Valenta, režisieriaus asistentas – Marius Pažereckas.

Spektaklyje vaidina Justina Vanžodytė, Eglė Jackaitė, Regina Šaltenytė, Eglė Barauskaitė, Jonas Viršilas, Jonas Baranauskas, Vaidas Jočys, Arnoldas Eisimantas, Igoris Reklaitis, Aurimas Pintulis, Mikalojus Urbonas, Liudas Vyšniauskas. Spektaklio premjera – gruodžio 5 ir 6 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatre (Teatro g. 2). 

1941-aisiais mažame Jedvabnės kaime Lenkijoje įvyko protu sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabnės gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir gyvi sudeginti. Jų žudikai nebuvo kokie nors specialiai iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, kartu svajoję, kuo bus užaugę.

Režisierius Oskaras Koršunovas. Algirdo Kubaičio nuotrauka

Spektaklio režisierius Oskaras Koršunovas, Klaipėdos dramos teatre statantis jau ketvirtą spektaklį, sako, kad T. Słobodzianeko pjesė yra išskirtinė – kartu ir labai lakoniška, ir be galo daug atverianti. Aktoriai, vaidinantys personažus, vaidina realius žmones. Kai kurie iš jų netgi išliko įamžinti dokumentiniuose kadruose. Jedvabnės istorija pasakoja apie vienos klasės gyvenimą, bet per ją atskleidžiama viso XX a. istorija – kaip keitėsi valdžios, ideologijos, kaip veikė totalitarizmo propaganda, kaip žmonės buvo įstumiami į tokias situacijas, kuriose prarasdavo žmoniškumą. Apie tai reikia kalbėti nuolatos – nes grėsmė, kad panaši tragedija gali pasikartoti, niekur nedingo.

Jedvabnės tragedijos pagrindu sukurta lenkų dramaturgo T. Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ paprastai ir be patoso klausia mūsų visų: kaip apskritai nutinka, kad lyg ir geri bei padorūs žmonės, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, staiga tampa negailestingais žudikais? Ar ir dabar kiekviename civilizuotame ir kultūringame žmoguje tebegyvena po demoną? Kaip panašioje situacijoje pasielgtumėme mes patys?

„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas kad ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.

T. Słobodzianeko pjesės „Mūsų klasė“ veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje natūraliai prašytųsi storo epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX amžių. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog bešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus, ir tas pasakojimas staiga tampa universaliu, kalbančiu apie žmogaus prigimtį, apie visos žmonijos istoriją: praeitį, dabartį, ir – deja, bet visai tikėtina – ateitį.

Pjesės autorius T. Słobodzianekas (g. 1955) – lenkų teatro kritikas, dramaturgas, režisierius. Nuo 2012 m. – Varšuvos dramos teatro direktorius ir meno vadovas. Kaip dramaturgas debiutavo 1981 m., 1982 m. ėmėsi ir režisūros. Dirbo Varšuvos, Krokuvos, Lodzės, Poznanės, Gdansko teatruose literatūrinės dalies vedėju, režisieriumi ir dramaturgu.

„Mūsų klasė“ – dažniausiai pasaulyje statoma lenkiška pjesė. Nuo jos pirmojo pastatymo Londone, Nacionaliniame teatre 2009 m., ji buvo suvaidinta Kanadoje, JAV, Ispanijoje, Italijoje, Čekijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Švedijoje, Izraelyje, Vengrijoje, Danijoje. Lietuvoje, Nacionaliniame dramos teatre, ją pastatė režisierė Yanna Ross. Oskaras Koršunovas pjesę pastatė Norvegijoje, Osle (2015). Spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų visame pasaulyje, o pati pjesė „Mūsų klasė“ tapo pirmuoju dramos kūriniu Lenkijoje, apdovanotu prestižine literatūrine „Nikės“ premija (2010). 

Premjerai skirta spaudos konferencija. „Kemel Photography“ nuotrauka

Nežinau, kur prasideda šita istorija. Žinau, kur ji nepasibaigia“.

(Tadeuszas Słobodzianekas)

Viena iš stipriausių pjesių, kokios tik buvo rodomos Norvegijos scenose. Kas ypač svarbu pačiam Koršunovui – tai ne tik mėginimas suvokti, kaip tai apskritai galėjo nutikti. Bet visų pirma ir tai, kaip įmanoma, jog tie, kurie buvo tų įvykių dalyviais ar liudininkais, ir tie, kuriems pavyko išgyventi, galėjo su visu tuo gyventi toliau. (...) Koršunovo intervencijos atima žiūrovams žadą. Visų pirma todėl, kad parodo tai, nuo ko jūs negalite apsiginti – kad patys baisiausi įvykiai užgimsta tame pačiame kasdieniame gyvenime, kuriame tų įvykių prisiminimas laikui bėgant išblėsta. Ir būtent todėl jie nepaliaujamai kartojasi, vos tik prasidėjus karui – Ruandoje, Kosove ar Sirijoje.“

(Mode Steinkjer, Novergijos teatro ir kino kritikas, apie O. Koršunovo „Mūsų klasė“ premjerą Osle) 

Klaipėdos dramos teatro informacija