Kauno arkivyskupijos šeimos centre / Kosto Kajėno nuotrauka

Susirgus gelbsti gydytojai, o kur kreiptis išgyvenant artimojo netektį? Kas gali padėti susitaikyti su paties brangiausiojo – kūdikio – praradimu? Ką daryti sudužus šeimos vilčiai, kad kūdikis gims sveikas ir džiugins artimuosius gražiausia pasaulyje šypsena?

Kai gydytojai nebegali padėti, žmonės savo sužalotas širdis patiki Kauno arkivyskupijos šeimos centro darbuotojams.

„Pradžioje būna labai daug ašarų, žmonės ateina išsigandę ir užsidarę savo liūdesyje, tačiau mes suteikiame galimybę išbristi iš tamsos ir nevilties, išlaisvėti ir sveikti“, – pasakoja Krizinio nėštumo programos koordinatorė Aušra Bačėnė.

Ir net jeigu gali pasirodyti, jog nėštumas ir kūdikio netektis yra labai asmeniški patyrimai, kuriais nesinori dalintis, juos išgyvenantiems pagalba tiesiog būtina. Ką daryti motinai, kuriai nėštumo metu diagnozuotas vėžys ir reikia apsispręsti, ar taikyti gydymą ir taip pakenkti savo vaikui? O paaiškėjus, kad dar negimusiam kūdikiui diagnozuotas labai sunkus apsigimimas ir jis niekuomet nebus sveikas? Tai Krizinio nėštumo programos dalyvių kasdienybė.

Krizinio nėštumo programos koordinatorė Aušra Bačėnė / Kosto Kajėno nuotrauka

Todėl, remiant Lietuvių katalikų religinei šalpai, krizinį nėštumą patiriančias poras konsultuoja psichologai, be to, joms suteikiama galimybė dalyvauti Rachelės vynuogyno rekolekcijose, skirtose išmokti gyventi su netekties skausmu patyrus abortą, persileidimą ar netikėtą kūdikio mirtį.

Jūsų parama Šalpai – tai parama pirmiausiai tiems, kam jos labiausiai reikia. Skausmo iškankintiems, bet turintiems viltį atsitiesti.

Kauno arkivyskupijos šeimos centre / Kosto Kajėno nuotrauka

Skaityti ir kitus šių autorių tekstus: Kostas Kajėnas, Vytautas Raškauskas.