Pianistė Guoda Gedvilaitė. Rolanos Kunske nuotrauka

Prieš vieną iš šiųmečio Vilniaus fortepijono festivalio koncertų jo meno vadovė Mūza Rubackytė prisiminė jos šviesaus atminimo mamos Taïsos Teresės Gomolickaitės-Rubackienės kadaise ištartą linkėjimą: „Neik kažkieno jau pramintu keliu, ieškok savo kelio ir jame palik pėdsaką.“ Šis linkėjimas su kaupu pildosi festivalyje Lietuvos publikai pristatant mūsų šalyje dar nekoncertavusius pianistus, į Didžiąją sceną pakviečiant muzikuoti talentingus Lietuvos jaunuolius, atveriant ne vien populiariojo rašytinio muzikos palikimo klodus. Nardinęs į įdomiausius muzikinius potyrius ir pažintis, VI Vilniaus fortepijono festivalis artėja finalo link, visa vainikuosiančio trijų romantikų – bene žymiausios muzikos istorijoje muzikantų poros Claros ir Roberto Schumannų ir jų bičiulio Johanneso Brahmso – kūryba.

Gruodžio 7 d.Filharmonijos Didžiojoje salėje vyksiantis festivalio pabaigos koncertas „Trys portretai“ ryškiai primins šiųmetę dedikaciją – festivalis skirtas pianistės ir kompozitorės Claros Schumann gimimo 200-osioms metinėms. „Pagerbdami vieną iškiliausių moterų pianisčių ir kompozitorių, pagerbsime ir ją įkvėpusius bei jos įkvėptus genialius šią moterį mylėjusius vyrus – Robertą Schumanną ir Johannesą Brahmsą, taip pat daug kitų iškilių romantizmo epochos asmenybių“, – žadėjo festivalio meno vadovė M. Rubackytė. Taigi baigiamamjame koncerte simboliškai susitiks Clara ir Robertas Schumannai bei jų bičiulis Johannesas Brahmsas. Šiuos tris menininkus siejo itin glaudus žmogiškosios ir kūrybinės partnerystės ryšys. Neretai Clara, Robertas ir Johannesas save vadino „Mes trys“. Koncerte skambės R. Schumanno Pirmoji simfonija B-dur, op. 38 („Pavasario“), J. Brahmso Variacijos J. Haydno tema orkestrui, op. 56, ir C. Schumann Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 7.

Prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigento pulto stos Lietuvos klausytojams pažįstamas austrų batutos maestro Georgas Markas, jo vadovaujamas LNSO pagrieš Schumanno ir Brahmso simfonines kompozicijas. Ypatinga koncerto kulminacija ir svariu festivalio baigiamuoju akordu taps Claros Schumann Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll. Klausytojai turės progą išgirsti šį koncertų salėse retai skambantį kūrinį, o jį fortepijonu skambins lietuvių pianistė Guoda Gedvilaitė, niekada nestokojanti ryškių muzikinių idėjų, mielai eksperimentuojanti ir drįstanti laužyti nusistovėjusias klasikinės muzikos taisykles. Jos originalios programos žavi fantazija ir laisve, o scenos partneriai – ne tik žymūs klasikos atlikėjai, bet ir aktoriai, baleto artistai ar džiazo muzikantai.

Šiais metais minint 200-ąsias gimimo metines Claros Schumann vardas muzikos pasaulyje skamba itin plačiai. Bet taip buvo ne visada. Neretai kaip kompozitorė likdavusi savo vyro Roberto Schumanno šešėlyje, ir pati Clara esą yra sakiusi, kad „moteris nėra gimusi kurti muziką“. Vis dėlto per visą savo gyvenimą ši menininkė paliko pluoštą kūrinių, daugiausia – be galo subtilių ir romantizmo estetika dvelkiančių fortepijono solo ir kamerinių kompozicijų. Claros kompozicinį talentą vertino ir jos vyras Robertas, buvęs išties profesionaliu savo meto muzikos kritiku. Jis apie naujausias Claros kompozicijas štai ką kartą prasitarė: „Clara parašė kelis nedidelių pjesių ciklus, ir jai pirmąkart pavyko perteikti muzikinį išradingumą ir subtilumą. Vis dėlto sunku auginti vaikus ir rūpintis vyru, kuris gyvena savo įsivaizduojamame pasaulyje, o šalia to kurti muziką. Ji negali atsidėti vien kūrybai, ir man neramu, kiek daug prarandama gilių idėjų, kurių ji tiesiog neturi kaip įgyvendinti.“

VI Vilniaus fortepijono festivalį pabaigsiantis C. Schumann Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 7, ženklina vieną ankstyvųjų Claros kūrybinių eksperimentų su simfoniniu orkestru ir buvo rašomas 1833–1835 metais. Pati pianistė buvo ir savo koncerto pirmoji atlikėja – kūrinio premjera tais pačiais metais įvyko legendinėje Leipcigo salėje „Gewandhaus“, diriguojant Felixui Mendelssohnui-Bartholdy.

Turint galvoje, kad šią muziką rašė vos 14 metų mergaitė, Koncertas savo įsimintinomis ir nuostabaus grožio melodijomis palieka neišdildomą įspūdį. Kartu tai gana tipiškas XIX a. pirmos pusės fortepijoninės muzikos pavyzdys – kaip ir būdinga to meto instrumentiniams koncertams, Claros kūrinyje dominuoja virtuozinė fortepijono partija, be to, galima išgirsti sąsajų su Chopino fortepijoniniais koncertais. Vis dėlto esama ir gana originalaus autorės sprendimo – antra dalis traktuojama tarsi kamerinės muzikos intarpas. Romanso pradžioje gana ilgai skambina vien fortepijonas, paskui įstoja jį palydinti ir dialogu muzikuojanti violončelė.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, pianistės Guodos Gedvilaitės ir dirigento Georgo Marko atliekamas VI Vilniaus fortepijono festivalio pabaigos koncertas „Trys portretai“ vyks gruodžio 7 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. 

LNF informacija