Aušrinė Šečkuvienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Po metų pertraukos žurnalas moterims „Tapati“ sugrįžta. Nors leisti jį – didelis iššūkis, žurnalo komanda tiki, kad šis leidinys labai reikalingas gyvenimo pilnatvės ieškančioms moterims. Tad apie tai, kodėl „Tapati“ sugrįžta ir kuo šis leidinys skiriasi nuo kitų, kalbamės su šio žurnalo vyr. redaktore AUŠRINE ŠEČKUVIENE.

Kuo žurnalas „Tapati“ išsiskiria iš kitų žurnalų moterims? Kas yra šio leidinio herojai?

Šis žurnalas skirtas nuoširdumo pasiilgusiai moteriai. Straipsniai ir mūsų herojai nuo kitų leidinių skiriasi paprastumu, nuoširdumu ir kartais atviru nuogumu. Dažnas žmogus bijo atsiverti, papasakoti apie savo gyvenimo subtilybes, ir tai natūralu, nes tuomet jis tampa pažeidžiamas. Vis dėlto mūsų pašnekovai išdrįsta papasakoti apie svarbiausius savo gyvenimo nutikimus, kuriems užklupus jie klydo, bijojo, buvo labai pažeidžiami. Jie tai daro tikėdami, kad jų istorija padės kitam. „Tapati“ herojai dažnai yra paprasti, niekuo nesiskiriantys nuo kitų žmonių, tačiau gyvena labai nepaprastus gyvenimus. Ir dažnai žmogus net nepastebėtų arba nežinotų apie juos, jei ne mūsų rašytojos. Tas žmogaus atsivėrimas dažnai apstulbina gerokai labiau nei kokia nors blizganti istorija. Taigi mūsų istorijos ypatingos tuo, kad jas perskaitęs nori keistis, įgyji drąsos įveikti sunkumus ir pasiryžti: „Jei jis galėjo, ir aš galiu.“

Kokiai auditorijai skirtas šis žurnalas?

Jis skirtas dvasiškai ieškančiai moteriai. Mane stebina, kiek žmonių įvardija arba atpažįsta savyje Dievo paiešką. Tenka skaityti pranešimus, paskaitas įvairiose moterų konferencijose, kainuojančiose didelius pinigus. Tuomet kyla klausimas: „Kas moteris veda čia? Ko jos ieško?“ Prieinu prie išvados, kad kiekvienas žmogus giliai širdyje turi įrašą, neduodantį mums ramybės, o materialusis pasaulis mūsų poreikių iki galo nepatenkina. Tuomet tokiai ieškančiai moteriai kyla daug klausimų: „Kas mane sukūrė? Kokia mano paskirtis šioje žemėje? Ar aš esu mylima?“

Krikščionybė – ypatinga religija, nes ji skelbia, kad esi besąlygiškai mylimas su viskuo, kas tu esi, su visomis savo klaidomis ir silpnybėmis, nemokėjimu mylėti. Apie tai žurnale „Tapati“ kalbame ir mes. Beje, mes leidžiame ir knygas, iš kurių viena vadinasi „Tu esi ypatingas“. Šioje knygoje pasakojama apie medinukus, kurie klijuoja vieni kitiems blogas arba geras etiketes. Jei esi sėkmingas, gauni žvaigždelę, jei tau nesiseka – pilką ženkliuką. Pagrindinis veikėjas yra vargšas medinukas Punčinelas, kuris niekaip negali išspręsti klausimo, kodėl jis visas taškuotas, kodėl jaučiasi nevykėlis. Galų gale jis supranta, kad, nepaisant visų taškelių, yra labai mylimas To, kuris jį sukūrė.

Kodėl po metų pertraukos sugrįžote?

Šis žurnalas jau buvo leidžiamas penkiolika metų. Tačiau Lietuvoje, kurioje žmonių skaičius ir perkamumas labai mažas, išdrįsti leisti tokį nepriklausomą leidinį kaip „Tapati“ yra labai nepaprasta. Leidinį leidžiame savo iniciatyva, be jokių bendruomenių pagalbos, susibūrus moterims, kurios yra radusios Kristų ir patikėjusios, kad Jis yra didžiausias jų lobis. Ir net kai gyvenimas  byra į šipulius, jos vis tiek remiasi į Jį. Tai yra mūsų rašytojų ir bendruomenės bruožas.

Nors leisti tokį žurnalą yra nuolatinis iššūkis, vis tiek tai darome, nes turime tikėjimą, kad Dievui patinka, kai esame labai arti Jo, labai priklausomos nuo Jo. Esame itin pažeidžiamoje finansinėje situacijoje, tačiau jaučiame pašaukimą leisti šį žurnalą ir būti balsu, primenančiu Lietuvos moteriai, kad ji sukurta gyventi amžinai, o ne tik šiame pasaulyje, iki ištiks fizinė mirtis. Turėdama tokį tikėjimą, tu gyveni kitaip, kitaip myli žmogų, kitaip atleidi jam. Jeigu mums kas nors to neprimena nuolatos, mūsų vidus pamiršta. O pamiršę mes prarandame gyvenimą, artimuosius, darome tas kardinalias klaidas, kurios mums kainuoja per stipriai. Todėl čia matome savo žurnalo misiją. Ir tikime, kad jei šį leidinį prenumeruos, mes išliksime ir galėsime šią misiją vykdyti toliau.

Ar norite pasakyti, kad leidinį reikia užsiprenumeruoti, nes prekybos vietose jo nebus?

Mes išbandėme žurnalo prekybą prekybos centruose, parduotuvėse, spaudos kioskuose. Tačiau supratome, kad tai daryti mums labai nuostolinga, nes negalime susimokėti už šias prekybines vietas dėl didžiulio rinkodaros mokesčio. Prekybos centruose neparduoti leidiniai sunaikinami. Mes sau to leisti negalime, nes kiekvienas leidinys, kurį išleidžiame, mums kainuoja per brangiai, kad galėtume mesti juos į šiukšlių dėžę.

Dėl to stengiamės skleisti labai aiškią ir konkrečią žinią: „Lietuvos moterys, jeigu jums reikalingas leidinys, kuris jus maitintų dvasiškai, kviestų Dievop, leistų atsitokėti nuo viso chaoso ir triukšmo, prašome jus prenumeruoti šį leidinį – taip pasakysite jam „Taip“. Jeigu mūsų prenumeratoriai nebus aktyvūs, negalėsime atlikti savo misijos. Bet turime vilties ir tikėjimo, kad šį darbą padarysime su Dievo pagalba, nes labai Juo pasitikime.

Tad kviečiame prenumeruoti šį žurnalą ne tik sau, bet ir savo artimajam, kaimynui, bendradarbei, mamai, seseriai, kad per šį leidinį juos pakviestumėte arčiau Dievo. Užsiprenumeruoti leidinį kainuoja vos keletą eurų, bet žmogui tai gali reikšti gyvenimą.

Kaip ir kur prenumeruoti žurnalą „Tapati“?

Žurnalą galima užsiprenumeruoti keliais būdais. Pirmiausia tai galima padaryti per internetinį „Tapati“ knygyną www.tapati.lt. Taip pat galima prenumeruoti per Lietuvos paštą arba www.prenumerata.lt. Žurnalas leidžiamas keturis kartus per metus. Tai gali būti puiki Kalėdų dovana močiutėms, mamoms, tetoms. Tad kviečiu pasinaudoti šia dovanos idėja ir kartu padėti žurnalui išlikti.