Jėzus kalbėjo minioms:
    „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: 'Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neverkėte...'
    Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: 'Jis demono apsėstas'. Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: 'Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis'. Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais“.

Skaitiniai KV (31)

Iz 48, 17–19: O, kad būtumei klausęs mano įsakymų!

Ps 1, 1–2. 3. 4. 6. P.: Kas tavim, Viešpatie, seka, turės gyvenimo šviesą.


Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Kartais galvoju, kiek darbų sąrašų Dievas gauna – nurodymų, ką ir kaip turi padaryti. Ir kiek sulaukia pretenzijų, reikalavimų, skundų – kaip paslaugų teikėjas nepatenkintų klientų atsiliepimų.

Didžiausia kliūtis būti su Dievu, gyventi Dievo Akivaizdoje yra ne mano ydos, silpnumas, nuodėmės tikrovė, o įsišaknijęs ir nepalaužiamas mano žinojimas, KAIP Dievas turi veikti ir KOKS Jis gali būti. Neretai ir nemažai pastangų dedame, kad sukurtume tam tinkamas sąlygas – tam tikra prasme „priverstume“ Dievą apreikšti save taip, kaip mums priimtina. Sunku atsisakyti įprastų modelių – jie teikia saugumo. Dievo Žodis kviečia palikti Dievui laisvę veikti kūrybingai. Esame kviečiami turėti atvirą širdį atpažinti neįprastą Jo veikimą, priimti Jį ne tokį ir galbūt ne ten, kur tikimės. Atpažinti Dievo įkvėpimus pasikartojančiuose konfliktuose, susidūrimuose su asmenimis, kurių gyvenimo būdas trikdo, iššūkiuose.

Dievo Žodis kviečia turėti laisvą širdį – neprisirišti prie įvaizdžių ir išraiškų. Jei galiu melstis, bendrauti, apsiriboti tam tikrais būdais, tai rodo mano ribotumą, mano siaurumą – bet ne Dievo. Esame kviečiasi leisti Jam „praplatinti“ mūsų siaurumą, praverti daugiau durų ir langų, per kur galėtų plūsti Jo malonė – ir mums, ir kitiems.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai