Unsplash.com nuotrauka

Artėja didžiausios metų šventės, o kartu vis greičiau įsisuka pasiruošimo joms maratonas. Vienas kitą vejantys darbai išmuša žmones iš įprasto paros ritmo. Jaučiamas stresas, nuovargis, neretai sutrinka miego režimas. Ką daryti, kad dar iki švenčių neįvarytume savęs į kampą? Ir kaip jas atšvęsti, kad po to nebūtų dar prastesnė savijauta?

„Pirmiausiai, ką rekomenduoju, tai nesureikšminti pačių švenčių“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė, biomedicinos mokslų daktarė Laura Daniusevičiūtė – Brazaitė.

Pasak sveikos gyvensenos specialistės, daugiausiai streso mums kelia aplinkos ar mūsų pačių galvoje esantis spaudimas pabaigti darbus, noras preciziškai pasiruošti šventiniams ritualams, perdėtas ir vartotojiškas įsitraukimas į Kalėdas lydintį apsipirkimo procesą.

„Yra mūsų gyvenime įsipareigojimai, turime jų laikytis, bet atsiminkime, kad egzistuoja ne tik jie. Prieššventiniu ir švenčių laikotarpiu neužmirškime, neapleiskime ir tų veiklų, kurios mums teikia džiaugsmo, padeda išlaikyti kasdienį režimą“, – sako ji.

Anot L. Daniusevičiūtės – Brazaitės, vieniems išsikrauti padeda treniruotės sporto klube, kitiems – komandiniai sporto žaidimai, tretiems – tiesiog muzikos klausymas. Visa tai yra būdai, padedantys suvaldyti trumpalaikio streso būseną.

Unsplash.com nuotrauka

Pavargus pataria užsimerkti

L. Daniusevičiūtė – Brazaitė dalijasi keliais patarimais, kurie padėtų šį laikotarpį neišsimušti iš vėžių, o turimus švenčių laisvadienius praleisti ir sveikiau, ir aktyviau.

Jeigu jaučiate, kad kažkuriuo pasiruošimo šventėms momentu ar netgi jų metu apleidžia jėgos, stinga energijos, nenumokite ranka į galimybę sumerkti akis. Net ir trumpalaikis miegas gali pagelbėti atstatyti jėgas. Jei naktį dėl kažkokių priežasčių nepavyko pailsėti, ištaikykite pertraukėlę ir prigulkite dieną bent 20 minučių.

„Yra manančių, kad tas 20 minučių nieko neduoda. Netiesa, daug duoda“, – prieštarauja L. Daniusevičiūtė – Brazaitė. Pirmiausia toks miegas atpalaiduoja raumenyną, nuo kaklo visą periferiją, rankas, kojas“, – poveikį kūnui apibūdina docentė.

Anot jos, jeigu jums pavyktų nusnūsti 30 ar daugiau minučių – dar geriau. „Toks miegas vaizdingai vadinamas zuikio miegu. Po jo žmogus pabudęs negali paaiškinti, ar tikrai užmigo ir miegojo. Lyg numigo, lyg galvojo kažką, lyg sapnavo, lyg fantazavo, pats nesupranta“, – negilaus miego požymius vardija pašnekovė.

„Tokiu atveju ne tik atsipalaiduoja raumenys, bet smegenys pasineria į meditaciją. Valanda dienos miego jau leidžia giliau įmigti, susapnuoti sapną, jį netgi galime įsiminti. Galvos smegenys tarsi spėja „persikrauti“, įvyksta tai, ką vaizdingai galime pavadinti „persijungimu“. Teigiamas efektas galvos smegenims – neabejotinas“, – sako ji.

Pasak L. Daniusevičiūtės – Brazaitės, jeigu kažkuriuo metu sustresuojate, tačiau užmigti negalėtumėte ar jums tai nepavyktų dėl aplinkybių, laikinam būsenos keitimui galima pasitelkti vaizdinius.

„Tam labai padeda vizualizacija. Kitaip tariant, jei sukilo stresas, įsivaizduokite save ramioje, jaukioje aplinkoje, mintyse persikelkite į ją, būkite ten, kur tu galima jaustis atsipalaidavus, ten kur tiesiog nusiraminsite“, – pataria sveikos gyvensenos specialistė.

Unsplash.com nuotrauka

Ant šventinio stalo – ne tik maistas

„Iš tiesų mes, lietuviai, esame įpratę sėdėti prie švenčių stalo, o mūsų didžiausią klaidą, trukdančią gerai jaustis, signalizuoja maisto porcijos. Jeigu šventinės Kūčių vakarienės ar Kalėdų metu per daug įsitrauksime į valgymo procesą, kimšime didelėmis porcijomis, tai nemanau, kad šventės bus smagios – jausimės apsunkę, nesveikuojantys“, – teigia L. Daniusevičiūtė – Brazaitė.

Vis dėlto sveikos gyvensenos specialistė sako, kad lietuviška tradicija per Kūčias ragauti 12 patiekalų neturėtų būti užmiršta. Pasak jos, nereikia skubėti atsisakyti šios tradicijos, jeigu ši itin svarbi susirinkusiems.

„Mano asmenine nuomone, šimtmečiais susiformavusios tradicijos neturėtų būti nubrauktos trumpalaikių madų. Aišku, tai yra kiekvienos šeimos, individo pasirinkimo laisvė“, – priduria ji.

Anot docentės, prisitaikant prie šiuolaikinio gyvenimo ritmo, reikėtų keisti ne patiekalų skaičių, o jų gaminamą kiekį.  „Pirmiausiai reguliuokime porciją, su saiku, mažinkime jas. Sakyčiau keiskime savo mąstymą ta linkme – tegu ant stalo stebina ne maisto kiekis, o jo įvairovė“, – siūlo L. Daniusevičiūtė – Brazaitė. – Palikime tą įvairovę, bet mažinkime jų kiekį. Jeigu jau kalbam apie sveiką mitybą, tai  vienas pagrindinių jos principų yra saikingumas.  Jo ir laikykimės“, – ragina pašnekovė.

Pasak specialistės, greičiausiai užkandžiaujant šventėse nepavyks išvengti maisto maišymo – bus ir grybų, ir silkės, ir deserto.  „Sveikos mitybos atžvilgiu tai nėra gerai, bet vienąkart metuose galima“, – pastebi L. Daniusevičiūtė – Brazaitė.

Specialistė turi patarimą, padedantį neužsisėdėti prie patiekalų ir nekoncentruoti dėmesio tik į maistą. „Ilgas sėdėjimas – nieko gero. Pakeiskite maistą stalo žaidimais. Tada nereikės žiūrėti į patiekalus, kurie jau nebetelpa pilve, jūsų dėmesys bus koncentruotas į kitus dalykus“, – pataria ji.

Ji pabrėžia, kad stalo žaidimai, kurių šiais laikais apstu, tinka bet kokio amžiaus ir fizinių galimybių žmonėms, todėl smagiame užsiėmime galės dalyvauti visi šeimos nariai. Tokie žaidimai suteikia galimybę įsitraukti emociškai, patirti smagių akimirkų, pabūti kartu su šeima.

Fizinis aktyvumas – ne tik sporto šakos

Biomedicinos mokslų daktarė Laura Daniusevičiūtė – Brazaitė sako, kad ir kaip būtų smagu, tačiau atsistoti nuo stalo reikėtų vardan geresnės sveikatos. Pasak jos, tiek prieš šventes, tiek per jas fizinis aktyvumas – tiesiog būtinas, o fizinę veiklą reikėtų pasirinkti priklausomai nuo pomėgių ir galimybių.  Tam puikiai tinka įvairūs komandiniai žaidimai – krepšinis, tenisas, tinklinis. Tiesa, visa tai žaidžiama specialiose patalpose.

„Švenčių metu, kai dauguma sporto erdvių būna uždarytos, sveikatai naudingas taps net paprastas pasivaikščiojimas gryname ore. Jeigu pasistengsite – galite surengti šeimos narių varžybas, matuodami nueitą atstumą ir laiką“, – pataria ji.

Pasak L. Daniusevičiūtės – Brazaitės, pramogauti visai šeimai tiktų šiaurietiškas ėjimas, žygiai į mišką, apsilankymai vaizdingose vietovėse, jeigu leidžia oras – slidinėjimas ar čiuožimas.

„Jeigu viso to negalite daryti, leisti aktyviai laisvalaikį galima ir mieste.  Siūlau šeimoms surengti ekskursiją po savo gimtąjį miestą, ypač jeigu sulaukiate svečių iš kitur“, – ragina sveikos gyvensenos specialistė.

Pasak jos, suplanuotas maršrutas gali puikiai pavirsti į orientacines varžybas. Tereikia paieškoti informacijos apie lankytinus objektus, juos susižymėti – ir pirmyn. „Tokia idėja gali tapti puikia šventės vinimi“, – sako L. Daniusevičiūtė – Brazaitė, linkinti aktyvesnį gyvenimo būdą propaguoti visus metus.

Kauno technologijos universiteto informacija