L. Binkauskienės nuotrauka

Pasipuošę mokiniai, tėvai, mokytojai, ilgi stalai, padengti šv. Kūčių patiekalais, šventinė rimtis ir susikaupimas. Taip pradedamos švęsti šv. Kalėdos Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje, Maskvoje. Tokią tradiciją ši mokykla puoselėja nuo jos įkūrimo, šiemet – mokyklos bendruomenė prie bendro stalo sustoja jau dvidešimt septintą kartą. Šios tradicijos negali pakeisti ar paveikti nei politika, nei šalių santykiai, nei pačios šalys. „Mes kalbame apie žmones, apie santykius, apie ateitį, laiką, mes viso pasaulio vaikai – ir juokiamės, ir verkiame, ir mąstome vienodai“, – sako ilgametė šios mokyklos direktorė Solveiga Valatkaitė. 

Šventė turi ne tik tradicijas, bet ir tikslą

Kalėdų šventes šioje mokykloje pradėjo mažiausieji mokiniai – pirmokai ir antrokai. Į didelę mokyklos salę prie šv. Kūčių patiekalais padengtų stalų susirinko mokiniai, jų tėvai, mokytojai. Susikaupę ir sustoję prie šventinių stalų, vaikai dalijosi duona, stengdamiesi pasidalyti su šalia esančiuoju net mažiausią jos gabalėlį – taip simboliškai įprasmindami darnos ir dalijimosi svarbą. Angeliškai nuskambėjusi mokinių atlikta daina „Tyli naktis“, apsikabinimai ir šalia stovinčio draugo atsiprašymas, iš po staltiesių traukiami šiaudai ir būrėjos pranašystės, saujose kūčiukai, svaigus mandarinų kvapas – tokia užburianti, lietuviškas tradicijas puoselėjanti atmosfera, tvyrojo Maskvos mokykloje. 

Šventę sudaro trys dalys: Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai. „Stengiamės išlaikyti tradicijas: pirmiausia visi sustojame prie bendro Kūčių stalo, vėliau pereiname į salę, kurioje vaikai koncertuoja – tai mūsų Kalėdos ir galiausiai kviečiamas Senelis Šaltis – ir kartu su juo švenčiami Naujieji metai, vaikai gauna dovanų“, – pasakoja mokyklos direktorė. Taip tarsi sujungiamos lietuviškos ir rusiškos tradicijos. 

L. Binkauskienės nuotrauka

Vadovė pripažįsta, kad nors kiekvieną kartą šios šventės scenarijus yra pildomas, tobulinamas, bet pagrindinio šventės tikslo ir esmės nekeičia nei laikas, nei technologijos, nei politika. Ir ateityje neturėtų kisti. Anot S. Valatkaitės, kinta kai kurie elementai, bet esmė metai iš metų lieka ta pati. „Turime vieną pagrindinį tikslą – išmokyti vaikus sustoti, susimąstyti, atleisti, sugebėti išklausyti ir matyti savo draugus, artimuosius.“ 

„Šioje mokykloje mokosi dvidešimt trijų tautybių tėvų vaikai. „Tai šventė, kuriai įtakos nedaro nei tautybė, nei tikėjimas. Visi šypsosi, dalijasi duona, linki vieni kitiems gero,“ – sako direktorė. Anot pedagogės, kiekviena mokyklos šventė vienija vaikus, o Kalėdos – viena iš mokyklos švenčių, kurioje kartu su vaikais dalyvauja ir jų tėvai – vienija tėvus ir vaikus. 

L. Binkauskienės nuotrauka
L. Binkauskienės nuotrauka

Mokiniai įdėmiai ruošiasi šventei 

Maskvos Jurgio Baltrušaičio vardo vidurinėje mokykloje su lietuviškais etnokultūros elementais lietuvių kalba dėstoma nuo antros iki dešimtos klasės trimis lygmenimis: kaip gimtoji, kaip Lietuvos valstybinė kalba ir kaip antra privaloma užsienio kalba (šalia anglų kalbos), tad tikrai nuostabu, kad antros klasės mokiniai, tik pradėję mokytis šios kalbos, jau gali pasisveikinti, atsisveikinti ir lietuviškai taria kai kurių valgių pavadinimus, o štai žodį kūčiukai – visi ištaria labai gražiai. 

Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Raipienė lietuvių kalbos moko pradinukus ir aukštesnių klasių mokinius. Mokytoja taip pat pastebėjusi, kad mažieji mokinukai labai domisi lietuviškomis Kūčių tradicijomis. Ir šiai šventei jie specialiai ruošėsi lietuvių kalbos pamokose. Pradinių klasių mokytojai jiems pasakoja apie lietuviškas Kūčių ir Kalėdų tradicijas, patiekalus, jų reikšmę ir prasmę. Vaikai uoliai atlieka pasiruošimo užduotis, stengiasi išmokti žodžius, sakinius ar dainelę. 

Štai antrokui Aleksandrui ši šventė patinka, jis žino, jog švenčia lietuviškus Naujuosius metus, bet berniukas prisipažįsta, kad jis nelabai laukia šios šventės, mat jam reikės dalyvauti koncerte, o prie to jis nėra pripratęs. Puikiai lietuviškai mokantis pasakyti „Labas rytas“, „Laba diena“, „Labas vakaras“, „Ačiū“, Aleksandras sako norįs išmokti lietuviškai, bet jau supranta, kad „lietuvių kalba labai sunki, ir sudėtinga“. Antrokas Kostia drąsiai lietuviškai atsako, kad šventė jam patinka „normaliai“, o iš valgių skaniausi mandarinai ir obuoliai. „Aš jau antrą kartą švenčiu šitą šventę, todėl jau žinau, kas bus. Laukiu Senelio Šalčio, dovanų ir šito stalo“, – rusiškai paaiškina Kostia. 

L. Binkauskienės nuotrauka

Ant šventinio stalo – mokinių kepti kūčiukai

Kūčių ir kalėdinių valgių paruošimas šventei patikimas profesionalams – mokyklos maitinimą organizuojančiai įmonei. Ant šventinio stalo puikavosi kūčiukai – daugelis jų buvo kepti šios mokyklos mokinių, lankančių kulinarijos būrelį žaismingu pavadinimu „Kūčiukai“. Beje, šio būrelio užsiėmimuose mokiniai mokosi gaminti ir kitus tradicinius lietuviškus valgius – šaltibarščius, džiūvėsėlius su česnaku, salotas su pupelėmis, patiekalus iš bulvių – bulvinius blynus, kugelį.

Šventė auga ir bręsta kartu su mokiniais

Nors iš pirmo žvilgsnio šventės esmė ir tikslas nesikeičia daugelį metų, bet, pasirodo, yra ir šią šventę keičiančių dalykų, kurie nepavaldūs scenarijui – tai augantys vaikai ir su jais besikeičiantis požiūris į šventę. „Štai pirmokams ir antrokams tai tik pradžia, viskas nauja, įdomu. Jie jau kitaip žvelgs į šią šventę, kai bus penktokai ar aštuntokai. Dar vyresni jau specialiai ruošiasi šiai šventei, savarankiškai kuria koncertinę programą, žino, kieno atleidimo prašys tą dieną, kam patys atleis. Vyrauja susikaupimas, rimtis, brandesnė mintis ir įprasminimas. 

Pati šventės esmė auga, bręsta kartu su mokiniais“, – sako mokyklos direktorė.