Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
    Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
    Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė.
    Buvo atėjęs Dievo siųstas žmogus, kurio vardas Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi jo dėka įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
    Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
    Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
    Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
    Jonas apie jį liudija ir skelbia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Tas, kuris paskui mane ateis, anksčiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis“.
    Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. Kaip Įstatymas  duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.
    Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį apreiškė.

Skaitiniai ABC (66)

1 Jn 2, 18–21: Jūs esate gavę Šventojo patepimą ir visi tai žinote

Ps 96, 1–2. 11–12. 13. P.: Tesidžiaugia dangūs, tekrykštauja žemė.


Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Kiekvieną sykį, kai reikia skaityti šią Evangelijos ištrauką, truputį pavargstame. Tiek daug filosofijos! Ar Jonas negalėjo parašyti suprantamiau? Tiek simbolių: šviesa, žodis, gyvybė, tamsa, pasaulis, savieji… Beveik kiekviena eilutė sukelia klausimų, priverčia susimąstyti. Apie tą Evangelijos fragmentą yra parašyta daugybė teologijos traktatų. Ar negalėjo būti paprasčiau?

Jonas kalba mums apie giliausią Dievo slėpinį. Ir kaip pats pažymi, Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas. Visi suprantame, kad tas Sūnus, žodis, šviesa – tai Jėzus. Tai Jis mums apreiškė Dievo Tėvo slėpinį. O kaip aprašyti tikrovę, kurios ne tik nematome, bet ir nepažįstame ir nesuvokiame? Joks žmogiškas žodis neperteiktų dieviškos tikrovės. Dėl to Jonas vartoja daug simbolių, kurie padeda išreikšti tai, kas mums nesuvokiama. Juk ir mes kalbėdami, pavyzdžiui, apie meilę dažnai vartojame palyginimus.

Kalba sudėtinga, bet žinia labai paprasta – Evangelijos svarbiausia tiesa. Jėzus, Dievo Sūnus, atėjo į pasaulį sunaikinti nuodėmę, kad gautume iš Jo pilnatvės malonę po malonės. Ir kad ne visi Jį priėmė.

Jėzau, nors man sudėtinga suprasti visa tai, padėk man tikėjimu priimti Tave, kad galėčiau tapti Tavo, Dieve, vaiku!

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai