Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.

       Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.

       Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė.

------------------------------------------------------------------------------------

       [Buvo atėjęs Dievo siųstas žmogus, kurio vardas Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi jo dėka įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.]

------------------------------------------------------------------------------------

       Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.

       Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.

       Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.

------------------------------------------------------------------------------------

       [Jonas apie jį liudija ir skelbia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Tas, kuris paskui mane ateis, anksčiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis“.

       Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.

       Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį apreiškė.]

Skaitiniai ABC (71)

Sir 24, 1–2. 8–12: Dievo išmintis apsigyveno išrinktojoje tautoje

Ps 147, 12–13. 14–15. 19–20. P.: Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Arba: Aleliuja.

Ef 1, 3–6. 15–18: Jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų tapti jam įsūniais


Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Mūsų pasaulis toks akivaizdus, kad kartais atrodo, jog daugiau nieko nebereikia. Turime viską, ko reikia mūsų gyvenimui. Mokslas teigia, kad pasaulis egzistuoja milijardus metų ir dar negreit pasibaigs. Mums tai panašu į amžinybę, neturinčią nei pradžios, nei pabaigos, nes nėra lengva suvokti tokį ilgą laikotarpį.

Šiandien Evangelija mums pasako tai, ką nujaučia sąžiningi mokslininkai. Tai, kad visatos egzistencijai kažko trūksta. Ko? Pradžioje buvo Žodis…. Tas Žodis buvo Dievas… Galime pasakyti, kad tas Žodis, Dievas, bus ir pabaigoje. Nes be Jo niekas neatsirado, nes Jis yra gyvybė. Jonas dar pabrėžia, kad ir mūsų istorijoje Jis buvo, yra, bus su mumis, nes atėjo pas savuosius…

Susiduriame su paradoksu. Viena vertus, mums atrodo, kad esame sau pakankami ir mums nieko netrūksta, galime puikiausiai apsieiti ir be Dievo. Tačiau, kita vertus, be Dievo nieko nebūtų. Jis yra visų matomų ir nematomų dalykų pagrindas.

Ir štai Evangelijos žinia mums šiandien. Mes kasdien turime daug reikalų, bėgame, skubame, laiko neužtenka… Kartais pamirštame kai ką padaryti, o dažnai pamirštame Dievą.

Pradžioje buvo Dievas… Prieš tau, pavyzdžiui, ateinant į gyvenimą arba pradedant dieną. Jis atėjo pas savuosius, pas tave. Jis panoro būti su tavimi, nes be Jo nieko gero nebus… O tu? Gal nuo šiandien rasi Jam laiko? Gal nuo šiandien gyvensi su Juo? Nes tavo gyvenimas, tai, ką veiki – tai Jo dovana tau!

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai