Išminčių kelionė. James Tissot (c. 1890 m.).

Wikipedia.org nuotrauka

Išminčių pagarbinimas turi labai seną ir turtingą ikonografinę tradiciją, kuri plėtojosi ir buvo įtakota Evangelijos, įvairių krikščionių mąstytojų, Bažnyčios Tėvų. Jau krikščionybės pradžioje išminčiai buvo vaizduojami katakombose ant sienų, sarkofagų, taip pat – mozaikose, rankraščiuose.

Anksčiausi turimi vaizdavimo šaltiniai yra iš III a. Čia scenos yra labai paprastos – vaizduojamos tik kelių personažų figūros: Marija, kūdikėlis ir magai. Kartais kaip įžanga į pagarbinimo sceną vaizduojamas išminčių susitikimas kelyje arba jų kelionė – raiti jie joja kalno papėdėje, ranka rodydami į jiems kelią rodančią žvaigždę. Išminčius paprastai lydi gausios, įvairaus amžiaus palydos, apsirengusios egzotiškais rytietiškais drabužiais ir vedančios kupranugarius, leopardus, beždžiones ir kitus gyvulius bei žvėris. Kai pagarbinimo scena labiau išplėtota, fone matyti apreiškimas piemenims.

Apie išminčių apsilankymą gimus Jėzui pasakoja evangelistas Matas: „Jėzui gimus Judėjos Betliejuje, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2, 1–2).

Beato Angelico, Išminčių pagarbinimas (15 a.)

Wikipedia.org nuotrauka

Manoma, kad išminčiai, kitose kalbose vadinami magais, buvo dvasininkai ir astrologai iš Irano (Persijos), kur klestėjo žvaigždžių stebėjimo menas. Tačiau jau krikščionių rašytojas Tertulijonas II a. išminčius pavadina karaliais, remdamasis Senojo Testamento tekstais (72 bei 68 psalmės, Izaijo 60, 3): „Taršišo ir Salų karaliai mokės duoklę, o Arabijos ir Šebos karaliai neš dovanas. Visi karaliai reikš jam pagarbą, jam tarnaus visos tautos“; „iš savo šventovės Jeruzalėje, kur karaliai neša tau dovanas“; „Tautos ateis prie tavo šviesos ir karaliai prie tavo tekančio spindesio.“

Šią interpretaciją perima ir Bažnyčios Tėvai, o vėliau, X amžiuje, išminčių „karališkumas“ matyti ir Vakarų ikonografijoje – išminčiai vaizduojami su karūnomis. Taip pat keičiasi ir išminčių apranga, jie jau nebevaizduojami rytietiškais, persiškais drabužiais, kaip pirmaisiais krikščionybės amžiais, bet dažniausiai „aprengiami“ pagal to laikotarpio madą.

Įdomu ir tai, kad X a. išminčių vaizdavimas karaliais kartais aiškinamas ir kaip tam tikras būdas parodyti tuo metu maištavusiems ir itin svarbiais save laikiusiems karaliams, jog tikrasis karalius yra Kristus, o žemiškieji karaliai turi nusilenkti ir paklusti Bažnyčiai.

Išminčių atvykimo scenoje slypi ir Kristaus žinios universalumas – ji skirta visiems žmonėms.

 

Nors evangelistas Matas ir nemini, kiek išminčių atvyko pagarbinti Kristaus, beveik nuo pat pradžių buvo manoma, kad jų būta trijų – šis skaičius buvo priimtas remiantis išminčių atneštų dovanų skaičiumi, taip pat skaičius trys yra Švenčiausiosios Trejybės simbolis. Vis dėlto seniausi krikščionių piešiniai vaizduoja du, keturis ar šešis išminčius.

Unsplash.com nuotrauka

Išminčiai, pasak Bažnyčios Tėvų, simbolizuoja krikščionybės pergalę prieš pagonybę. Jų atvykimas pagarbinti Jėzaus yra pirmųjų pagonių tautų atstovų atvykimas, idant jie taptų Dievo tautos dalimi ir atvertų tikėjimo duris visų tautų, rasių, religijų atstovams.

Išminčių atvykimo scenoje slypi ir Kristaus žinios universalumas – ji skirta visiems žmonėms, svetimšaliams, pagonims, skirtingų religijų atstovams.

Rytų išminčiai yra ir pirmieji misionieriai, skelbiantys Kristų pagoniškame pasaulyje.

Šis išminčių pagarbinimo šventės, graikiškai vadinamos Epifanija (Apsireiškimas), aspektas yra tik vienas Kristaus Apsireiškimo aspektų. Kristaus Apsireiškimas, šalia apreiškimo pagonių pasauliui, apima taip pat ir gimimą, krikštą Jordane (pirmasis viešas pasirodymas, apsireiškimas judėjams), Kanos vestuves (pirmasis ženklų pasirodymas, apsireiškimas mokiniams) – ir visa tai yra suvedama į vieną šventę, kuri Katalikų Bažnyčioje minima sausio 6 d.

Agnė Rymkevičiūtė, istorikė-paveldosaugininkė, Academia Istropolitana Nova (Slovakija)

Ištrauka iš publikacijos „Magnificat“ 2012 Nr. 1