Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją ir visame krašte pasklido apie jį garsas. Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų
gerbiamas.
    Jėzus atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šeštadienį, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta:
    „Viešpaties Dvasia su manim, nes jis patepė mane, kad neščiau gerą naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams
išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningų Viešpaties metų“.
    Užvertęs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį.
    Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais
žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų.

Skaitiniai KV (105)

1 Jn 4, 19 – 5, 4: Kas myli Dievą, temyli ir savo brolį

Ps 72, 1–2. 14. 15bc. 17. P.: Visos žemės tautos tave garbins, Viešpatie.


Visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį (Lk 4, 20).

Ar dažnai tavo protas snaudžia, kai yra skaitomi šv. Mišių skaitiniai? Gal vibruoja tavo telefonas, gal kur nors suniežtėjo, gal tiesiog planuoji šios dienos darbus? Kai Jėzaus klausytojai sėdėdavo ant suolų ar ant grindų Nazareto sinagogoje, jų dėmesį taip pat blaškydavo įvairūs dalykai. Bet tik ne tą dieną. To šabo liturgija buvo kitokia: jų akys buvo įsmeigtos į Jėzų.

Ištrauka, kurią Jėzus perskaitė iš Izaijo knygos, buvo visiems gerai žinoma. Dauguma žmonių turbūt mintinai ją mokėjo. Jau nekalbant apie tai, kad vieta, kurioje jis kalbėjo, buvo jų miestelio sinagoga – patogi, pažįstama vieta, kur jie rinkdavosi melstis kiekvieną savaitę. Iš pirmo žvilgsnio čia nebuvo nieko nepaprasto.

Tačiau kažkaip visa, kas įprasta, Jėzus pasuko į nepaprasta. Dar prieš Jam pasakant: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“, visas klausytojų dėmesys buvo sutelktas į Jį (Lk 4, 21). Jie kažkaip jautė, kad jų akyse vyksta kažkas naujo ir svarbaus. Dievo žodis, skelbiamas Dievo Sūnaus, įėjo į jų gyvenimą dar niekada nepatirtu būdu.

Tai gali būti ir mūsų patirtis. Bažnyčia moko, kad Dievas ypatingu būdu kalba savo tautai, kai skaitomas Šventasis Raštas Žodžio liturgijos metu. Net jei skaito eilinis skaitovas, Jėzus galingai kalba per jį. Ar tu girdi tą ištrauką pirmą kartą ar šimtąjį kartą, Dievas visada turi ką naujo tau pasakyti. Jis žvelgia į tave su meile ir skelbia išlaisvinimo žinią tau: Būk laisvas nuo savo grandinių. Kelkis ir eik. Eik ramybėje.

Kitą kartą girdėdamas šv. Mišių skaitinius užsimerk ir įsivaizduok Jėzų, stovintį priešais tave ir kalbantį tau. Jis turi tau šį tą pasakyti – kažką ypatingo būtent tau. Atidžiai klausyk ir išgirsi.

Jėzau, aš tikiu, kad Tavo žodis yra skirtas man šiandien. Aš žaviuosi Tavo žinios galia.

„Žodis tarp mūsų“, 2016 m. sausis–vasaris

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai