Bebūnant Jėzui viename mieste, atėjo vyras, visas raupsuotas. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė ant žemės ir maldavo: „Viešpatie, jei tik panorėsi, tu gali padaryti mane švarų!“ Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir bematant raupsai pranyko.
    O Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: „Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta,
jiems paliudyti“.
    Tačiau garsas apie jį sklido vis plačiau ir gausingi būriai rinkdavosi pasiklausyti bei pasigydyti nuo savo ligų. O jis
traukdavosi į nuošalesnes vietas melstis.

Skaitiniai KV (108)

1 Jn 5, 5–13: Dvasia, vanduo ir kraujas

Ps 147, 12–13. 14–15. 19–20. P.: Šlovink, Jeruzale, Viešpatį. / Aleliuja.


Viešpatie, jei tik panorėsi, gali padaryti mane švarų! (Lk 5, 12)

Drovėdamasis savo raupsais nusėto kūno žmogus puolė Jėzui po kojų. Jis žinojo, kad jei yra bent lašelis vilties būti išgydytam, Jėzus tai padarys. Minia iš jo juoksis? Reikalaus eiti šalin, kol dar nėra „švarus“? Nesvarbu. Jis bet kokia kaina norėjo prieiti prie šio mokytojo. Jėzus nedvejodamas apmalšino vargšo baimę ir gėdą. „Žinoma, aš noriu tave išgydyti!“ Tą akimirką šio žmogaus gyvenimas buvo perkeistas. Ne tik jo kūnas išgijo, bet sugrįžo ir viltis. Jis patyrė, kad Dievas jo neatstūmė, bet visuomet mylėjo.

Šventajame Rašte yra daugybė vietų, kur kalbama apie Jėzaus užuojautą ir meilę. Skaitydami jas tarsi girdime Jėzaus balsą: „Aš noriu tave išgydyti. Ateik pas mane.“ Melsdamiesi patirsime Jo prisilietimą, nes Jis geriausiai žino, kas mumyse – mūsų dvasioje, prote bei kūne – turi išgyti.

Be to, į Jėzų galime kreiptis daugel kartų. Taip vis labiau atsiveriame Jo prisilietimui, Jo perkeičiančiai galiai bei suvokiame, kad Jis yra šalia mūsų. Jis išlaisvins mūsų širdis džiaugtis, netgi jei būsime prislėgti sunkumų ar išbandymų. Jis pripildys mus užuojautos ir savo beribe meile stiprins mūsų tikėjimą. Tuomet mūsų baimes nustelbs augantis pasitikėjimas Kristumi. Jis padės mums labiau atsiverti Šventajai Dvasiai. Tada neištversime nekalbėję kitiems apie mus išgydžiusią Jėzaus meilę, malonę bei rūpestį.

Jėzus girdi mus ir atsiliepia į visas mūsų maldas. Tai tiesa! Galime ilgai nesuvokti Jo veikimo mumyse, bet tai nepaneigia, kad Jis visuomet yra su mumis. Tad neabejodami atiduokite Jam savo kūną, širdį bei visas savo patirtis. Jėzus nori apreikšti jums savo beribę meilę, todėl kad ir į kokią situaciją patektumėte, Jis mokys jus, padės jums suvokti Jo planą bei troškimus. Tad netgi jausdamiesi raupsuoti dėl savo nuodėmių nesidrovėkime pulti Jėzui po kojomis. Jis mūsų neapvils.

Jėzau, Tu visados esi gailestingas ir kupinas užuojautos. Šaukiuosi Tavęs, nes esi patikimas ir ištikimas. Kviečiu Tave į savo gyvenimą. Gydyk mane ir pripildyk vilties.

„Žodis tarp mūsų“, 2014  sausis–vasaris

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai