Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas

Evgenios Levin nuotrauka

Jeigu kas pareikštų, kad Lietuvoje nereikia katalikiškų mokyklų, turėtume būti pasiruošę atsakyti, jog neigiantis privačios mokyklos egzistavimo galimybę, griauna demokratiją Lietuvoje. Su tokiais sakiniais burną gali praversti tik totalitarinės valstybės atstovas – kalbėjo Telšių vyskupas KĘSTUTIS KĖVALAS, sausio 3–4 d. vykusioje Nacionalinės katalikiškųjų mokyklų asociacijos vadovų/pavaduotojų konferencijoje „Katalikiškasis ugdymas: budėti, auginti, dalintis“. Kviečiame susipažinti su vysk. K. Kėvalo pranešimo mintimis apie katalikiškos mokyklos unikalumą ir svarbą.

Pasaulyje organizuotas ugdymo procesas yra katalikų iniciatyva. Kai mums kalba, kad katalikiškos mokyklos nebereikalingos, nes valstybė šioje srityje gerai atlieka pareigas, galime paklausti – kur valstybė buvo tūkstančius metų ir kodėl ne ji, o Bažnyčia pradėjo steigti mokykla? Ugdymas prasidėjo nuo minties, kad artimo meilė reiškia gero darymą kitam žmogui, įskaitant ir savo vaikui. Kas nors galėtų pasakyti – bet juk ugdymas buvo organizuojamas ir anksčiau, neturėtume graikų, romėnų filosofų, jei nebūtų buvę mokyklų. Taip, iš tiesų buvo, bet organizuotas ugdymas ir visiems be išimties, taip pat ir neturtingiesiems, vis dėlto yra krikščionių iniciatyva. Krikščionys sukūrė mokyklas, universitetus, kurie pradėjo didžiulę bangą pasaulyje.

Jei kartais iš mūsų norėtų atimti ugdymo savarankiškumą, visada žinokime, kas mes esame. Mums, katalikiškoms mokykloms, nereikia atsiprašinėti ir teisintis, kad esame. Negalime gyventi ir pralaimėtojų nuotaikomis – kultūra, taip pat ir ugdymo kokybė ritasi žemyn, tad gal procesus pristabdysim, bet nieko nepakeisim. „Nebijokite, aš nugalėjau pasaulį“ – štai krikščioniška nuotaika. Net jei ji ir nepasirodo mano kasdienėje kalboje, bet visada turi būti mano užnugaryje, sprendžiant problemas prasimušti tarp eilučių.

Bendruomenės kūrimas – katalikiškos mokyklos unikalumas

Katalikiška mokykla unikali tuo, kad perduoda ne tik žinias, lavina intelekto gebėjimus, bet kad kuria bendruomenę. Ir čia katalikiškos mokyklos yra labai stiprios, nes, jei iš tiesų esame krikščionys, visose srityse tarp eilučių prasimuša bendruomenės kūrimo tikslas.

Niujorke katalikiškų mokyklų pasaulinio tinklo susitikime patirtimi dalijosi atstovai iš Afrikos ir Azijos. Ten krikščionių mažuma, o musulmonai prašo, kad katalikai kurtų mokyklas, į kurias jie galėtų leisti savo vaikus. Pasaulyje yra daug mokyklų, kur tik vadovybė katalikai, o mokytojai ir mokiniai – musulmonai. Musulmonai turi savo mokyklų, kurios puikiai perduoda žinias, bet jie jaučia, kad su žinių paketu katalikiškoje mokykloje eina dar vienas paketas, kurį jiems sunku įvardinti. Nors atrodytų, kad tai prieš jų tikėjimą, vis dėlto, norėdami vaikams geriausio, norėdami geriausios mokyklos versijos, jie siunčia į katalikiškąją. Tokių mokyklų prelegentai dalijosi: niekaip kitaip negalime paaiškinti šio reiškinio, kaip tik Šventosios Dvasios prezencija katalikiškoje mokykloje. Ir sunku tai pamatuoti kokiu nors mokyklų kokybės vertinimo instrumentu. Bet kadangi žmonės savo brangiausią turtą – vaikus – leidžia į mūsų mokyklas, valstybė jas privalo palaikyti.

Šia Šventosios Dvasios prezencija, šia bendrystės nuotaika mes esame absoliučiai unikalūs, tai mūsų katalikiškų mokyklų jėga. Šiandien madinga ugdyti emocinį intelektą. Pas mus šis ugdymas vyko nuo pat pradžių, nes jis eina su tikėjimo paketu – mylėk savo artimą kaip save patį. Tai tik moderniu būdu pasakyta sena, bazinė mūsų tikėjimo tiesa.

Mokomės ne tik šiam, bet ir kitam pasauliui

Kokį mokymosi tikslą ir prasmę perduodame savo mokyklose? Mes mokomės ne tik kad gautume žinių. Mūsų mokymasis yra ir šiam, ir amžinajam gyvenimui. Net jei tiesiogiai to neįvardiname, vis tiek kažkur tarp eilučių prasimuša, kad mokymosi prasmė pranoksta šį pasaulį. Iš kur mes esame tokie užtikrinti, ir iš kur turime tiek pasitikėjimo? Todėl, kad Jėzus mums siūlo du dalykus – prasmingą gyvenimą ir gyvenimą be pabaigos. Jeigu kas pasiūlys daugiau – imkite užsimerkę!

Niekam šiame pasaulyje neįmanoma su Jėzaus pasiūlymu konkuruoti: nė vienai religijai, ideologijai, politinei sistemai, nes šitas ugdymas toks stiprus, kad jis gali išugdyti kankinius – žmogus net gali už tai mirti. Kokią dar panašią motyvacijos jėgą mes galime turėti? Kitaip tariant, meilės požiūriu mes visi savo rankose laikome branduolinį ginklą.

Parengė Milda Vitkutė